„The chestnut tree“ (Hyun Min Lee, 2007, 4 min)

Mergaitiškas toks. :) Ir paprastas. Gal ir per paprastas.



via Jess Morris

Beje, Jess Morris bloge šiandien pažiūrėjau dar vieną filmuką, kurį patalpinau ne čia, o gan naujoj viečikėj - 7umblr. Ten pakliūs tie filmukai, kurių dėl kažkokių priežasčių (formatas, kokybė etc.) nerodysiu čia. Tai va.

„Криминал“ (Владимир Самсонов, 1989, 4 min)

lengvas kriminalas sekmadienio vakarui



via multiplication.ru

„Simon's sister's dog - Fed up“ (Simon Tofield, 2008, 2 min)

Viršuje pavaizduota, kaip šiuo metu turėtų jaustis Saimono katukas. Apačioje - kodėl jis turėtų šitaip jaustis. Priežastis paprasta; vakar į youtubą paleistas Saimono sesers cūcikas, rimtas konkurentas katukui. Bent jau jis taip mano.
Aš taip nemanau :x

„Schwarzfahrer“ (Black rider, Pepe Danquart, 1993, 10 min)

Nu ot, bobulka! Ot, fašystka! :))



via short films blog

„Czarny kapturek“ (Little black riding hood, Piotr Dumała, 1983, 6 min)

Juodakepuraitė su pornūchos elementais.
Va tau ir Dumala :)

„Okey!“ (Zlatko Pavlinic, 1973, 1 min)

Niekada nemokėjau derėtis.

„Strangers“ (Guy Nattiv, Erez Tadmor, 2003, 7 min)

Pulling on the boots and tightening up the laces !
Shaving their heads and strapping on the braces !
There you have a skinhead, looking for a fight !
Skinhead, skinhead, running through the night !



Hava nagila
Hava nagila
Hava nagila ve nis'mecha

Hava neranenah
Hava neranenah
Hava neranenah ve nis'mecha

Uru, uru achim!
Uru achim b'lev sameach

Uru achim, uru achim!
B'lev sameach

„Dobranocka“ (Daniel Szczechura, 1997, 16 min)

Prieš 18 valandų internetą pagaliau pasiekė dar vienas gražuolis. Tą gražuolį nupiešė Stasys Eidrigevičius - žmogus, iš kurio be sąžinės graužaties pavogiau avatarą, kurio posterius rėminom ir kabinom ant sienos raudonajam kambary lazdynuos, ir kurio superinį albumą Evelinai kadaise padovanojo Linužė. O režisavo šitą gražuolį ne kas kitas, o mano pastoviai giriamas Szczechura. Kas gali būti geriau? Na, yra tų dalykų, bet nedaug :)
Taigi, labanaktukas:

1/2



2/2



PS. nesuprantantiems, kas kalbama pradžioj ir pabaigoj, tai yra J. Wolek eilius. Jo ruošti nesiverčiu versti nesiruošiu, nes gautųsi kažkas panašaus į jakištam :))
PPS. koks sutapimas, vakar kaip tik svarsčiau galimybę nusižengti principams ir įkelti labanaktuką į blogger video tiesiai iš savo kolekcijos.

„Tričko“ (The T-Shirt, Hossein Martin Fazeli, 2006, 11 min)

Jau kelintą kartą šitas lenda į akis, todėl negaliu nesidalinti. Nes ir mane už maikonų kolekciją ne vienas abstinentas norėtų nušauti :)
Kaip ten tas žodis? M? A, TOLERANCIJA.



Daugiau smagumynų.

„Уборная история - любовная история“ (Lavatory lovestory, Konstantin Bronzit, 2007, 9½ min)

From Russia with lavatory lovestory.
Ganėtinai smagi, true rusiška tualetinė romantika. Bet iš Bronzito aš visad tikiuosi daugiau.

„Awkward“ (Cesar Kuriyama, 2005, 3 min)

Šūdukas ant pagaliuko, nekitaip. Bet tik tiems, kurie nepatyrė to, kas čia pavaizduota! Aš asmeniškai ankstyvoj paauglystėj su savo chebra dar ne taip prisivaizdavęs esu. Saviįtaiga rūlz.
Beje, į „Awkward“ dėmesį atkreipiau dar ir dėl to, kad anksčiau arba neatkreipiau dėmesio, arba lochiškai pražiopsojau imdb.com bajerį - indieshorts online.

Žiūrėti Awkward
Žiūrėti kitus imdb trumpulius

„Doll face“ (Andy Huang, 2007, 4 min)

Nepavargot dar? Nenusibodo? Ok, pažadu; šitas šiandien paskutinis. Ir rimčiausias.



via ru mults

„Masturbação“ (Masturbation, Gregório Graziosi, Adriana Machado, 2005, 1 min)

Ne kokybė svarbu, o kiekybė!
Toliau vartalioju savo google reader starred items. Oplia! Kas tai?
Pošlas reikalas. Kur tik žmonės to neįžvelgia, ko tik neprisigalvoja:



via filmescopio vlog

„Birdcalls“ (Malcolm Sutherland, 2007, 5 min)

Dar vieno jaunuolio eksperimentas.
Maja stovėjo šalia monitoriaus, klausėsi, klausėsi, žiūrėjo, žiūrėjo, 2/3 peržiūrėjus susiraukė ir išėjo. Bet taaaaaip susiraukė. :)
Aš irgi nesu per didelis mėgėjas tokios štai pateikimo formos, bet ot ne px, ane?



Beje, vėl via mellart. Geras blogas, kad tave kur. Prenumeruokit, kad nebereiktų kopipeistinti filmučių.

„Соседи“ (Neighbours, Степан Бирюков, 2000, 6½ min)

Kažkaip traukia prie rusų mane pastaruoju metu. Laukim bėdos. :)
Iš tikrųjų, tai pablūdinėjau po youtube šį gražų vakarą ir užmačiau girdėtą pavardę. Biriukovas, sprendžiant iš titrų, yra Chitruko mokinys. Tai ir sudomino. Dar kiek panagrinėjęs titrus, pamačiau kitą įdomią pavardę - filmuke pirmuoju smuiku griežia Ilja Noršteinas. Ar tik nebus minėtasis asmuo koks nors Juros Noršteino palikuonis?
Bet stop, ne titrų žiūrėt čia susirinkom :))
Anyways, tikiuosi, kad ir mano kaimynai vienądien patirs tokį happyendą, koksai čia pavaizduotas:

„Клизма капитализму“ (Дмитрий Виленский, 2004, 8 min)

Kalbant apie anarchiją (labiau išorinę):


via anarchija.lt by dp ir indymedia

psst, kas tas dp? didysis anarchistas Darius Pocevičius? prunkšt.

„Right place“ (Kosai Sekine, 2005, 5 min)

Pedantry. I haz it.
kita vertus;
Anarchy. I haz it.
nesigilinam, čia ne apie mane:



smitana

Vis dar ne į temą: The vibrators - Baby, baby

Animacija tik suaugusiems.
Let's have sum punk!



Dabar jau ramia sąžine galiu eiti gerti alaus. Bejbi bejbi bejbi!!

„Oranges“ (Kristian Pithie, 2004, 11½ min)

Labas rytas, žydrojo ekrano pavergtieji! Apple-sins.
Sorry, kad rusiškai:

Gal ir ne į temą: Петр Мамонов - Новые дни

Kadangi šiandien esu baisingai piktas ir pasimetęs, ir vienišas (visad taip, kai pilnatis baigiasi), tai insijungiau vieną iš videokaukų, gebančių mane nuraminti. Gal dar kam pravers - Новые дни:

„Steps“ (Zbigniew Rybczynski, 1987, 25 min)

Suprantu, ilgi šitie Potiomkino Rybčinskio laiptai, bet bent jau vien dėl bendro išprusimo verta pažiūrėti.
O kas nežiūrės, tas višta arba gaidys, chacha.
Nesunku gi surasti pusvalanduką laisvo laiko, šitame sušiktame lekiančiame griūvančiame gyvenime. :(

„Медленное бистро“ (Slow bistro, Иван Максимов, 2002, 8 min)

Dar iš serijos „geras aptarnavimas“. Nes pasiilgau trumpuliuos Maksimovo.

„Ichthys“ (Marek Skrobecki, 2005, 14 min)

Arba man, arba google turėtų būti baisiai gėda. Ko gero - abiems, nes M. Skrobeckio žuvį, „visagalio“ google meškerykotį pasitelkęs gaudžiau ilgiau, nei waiteris iš šio filmuko. Nušvitimo, yandex ir rutube pagalba pagaliau pagavau :)
Ichthys - didelę nostalgiją man sukeliantis kūrinys. Jei, žinoma, pakankamai šviežias dalykas gali kelti nostalgiją.
Žiūrėkit ir gerbkit (vėl Lenkija, vėl Se-Ma-For):

„Rabbit“ (Run Wrake, 2005, 8½ min)

Ko gero, pažiūrėjęs šitą creep'ą, kolega Aidas-Archatas nusprendė parekomenduoti nemažiau keistą Run Wrake'o „Rabbit“. Ačiū jam, nes teisingai padarė. Man pačiam kyla klausimas, kodėl tas filmukas ilgą laiką nebuvo trumpuliuos. Taisom klaidą.
Taigi, vaikučiai pabiručiai „pagavo kiškį“:

„Schody“ (Stairs, Stefan Schabenbeck, 1969, 7 min)

Žinokit, nesusilaikiau. Nutariau nelaukti rytojaus ir patalpinti šitą gėrį šiandien. Oj, Se-Ma-For, oj, molodsy! Eilinįkart tuo įsitikinau, nes ką tik su Ev pažiėjom laiptus. Veiksmo čia nedaug, bet kaip gražuuuuu. Manau, tai yra geriausias mano matytas trumpas metras per pastaruosius tris mėnesius (ja, ja - esu ouldskūleris).
O pabaiga, ach. Dar ten, likus minutei iki pabaigos, bandžiau juokauti: „ot būtų prikolas, jei staiga pasirodytų, kad visa tai - eskalatorius“. Nifiga, draugai mano!
8/10

„Вунни-Пух и день забот“ (Фёдор Хитрук, 1972, 20 min)

Taip jau atsitiko, kad vieną dieną metuose būtinai turiu prisiminti šitą Chitruko šedevrą. Kokia tai diena? Piaaatnica, den' moego roždenija. Na, gal ne visai piatnica, bet kad lapkričio 17 d., tai faktas.
Ta proga sau pasilinkėsiu niekad nepamesti uodegos, šniurkšt.

„Shuteye hotel“ (Bill Plympton, 2007, 7 min)

I just luv google alerts! Ilgai lauktas Shuteye hotelis pagaliau online. Žiūrim greitai, kol nedingo:



edit: ghrrr, kažkas su embed nuoroda. jei nerodo playeris, galima žiūrėti čia.

„Greed“ (Alli Sadegiani, 2008, 2½ min)

Vakarykštę linksmybių temą tęsiant.


GREED from Alli Sadegiani on Vimeo.

surasti padėjo: fasthack

„Los pecadores“ (The sinners, Pablo Polledri, 2007, 2½ min)

oh, lewk @ me! mi'z shownusis septynetas!



animamoo

„Android 207“ (Paul Whittington, 2006, 10 min)

Terminatorius grįžo! Tik dabar jis - auka šiame įtempto siužeto labirinte.
Ok, nei jis terminatorius, nei ką. Nors tikrai: pažiūrėjęs Android 207 prisiminiau tą pusiau lavoną-pusiau kiborgą, link Saros Connor šliaužiantį.
Bet prisiminti galima daug ką. Pvz., Kubą ar šiaip kokį šūdą.
Ai, karoče, man androidas pasirodė visai mielas :)

„Treevil“ (Christer Lindström, Aino Ovaskainen, Aiju Salminen, 2002, 6 min)

O čia tai keistuolis iš Suomijos. Su diiiideliais šokinėjančiais kiškučiais, lakstančiais medeliais ir vidury žiemos čiulbančiais paukštukais.
Nors Kalėdos po truputį artėja (o ble, gal aš čia per anksti), bet, šiukštu, nekirskit eglutšių!

Treevil
Uploaded by nicop

via mellart

„Le monstre“ (Georges Méliès, 1903, 2 min)

Jou, jou, jou, jaunimas! Šits išgąsdino jūsų protėvius, tai gal ir jus išgąsdins.
Žmonės kalba, kad tai pirmasis siaubiakas ever. Tiesa, jie truputį dėl to ginčyjasi ir, ko gero, klysta, bet palikime ginčus jiems. Aš, va, manau, kad tai - komedija :x



via kirashorror

„Look in the mirror“ (1976, 2 min)

Nežinau nei kas, nei kaip, nei iš kur, nei kuo taginti, bet pipiec!

„She who measures“ (Veljko Popović, 2008, 7 min)

Tai gali pasirodyti šimtus kartų matyta. Matyta visur, pradedant Matricomis, baigiant M. Osborne'o „More“. Matyta ir graudžiai juokinga. Kaip tas xino-xano (liuks blogas, šiaip) komentaras-klausimas, kurį išgirdęs, jei kas man užduotų tiesiai į akis, ko gero nesusivaldyčiau ir žiebčiau snukutin.. :(
Are we truly free? Are our desires truly our own or merely imposed products of the society we live in? The question this film is asking is this: are we slaves to the culture and society we were born in or is there a way to escape after all?
Bet kroatas V. Popovič iš šitos genialiosios idėjos išspaudė turbūt viską, kas įmanoma. Nepavadinčiau to šedevru, bet šedevrų kasdien neprikepsi, o man asmeniškai trumpametražių alkis ryškiai padidėjęs:

„Mr. Schwartz, Mr. Hazen & Mr. Horlocker“ (Stefan Müller, 2007, 7½ min)

Neturiu nieko tinkamo šiai dienai. Ar bent jau nepamenu, sorry. Turiu tik šitą linksmą vokišką nesąmonę, kažkuom Kanuose pasižymėjusią:



Ok, varau lauk. Robertas turi baltos, aš turiu alaus. Gerai išplakę gal ir kokį kostiumą sugalvosim. Hello, we're in!

„Orana“ (Maxime Rey-Camet, Amélie Raffenaud, Jeff Sebrechts, 2004, 9½ min)

Visų pirma, tai norėčiau pasidalinti vienu iš savo šių dienų atradimų. Atradimas, žinoma, piratinis :) be to, reikia registruotis - surrealmoviez. Uploadina ten chebra ką netingi, daugiausiai pilną metrą, bet per dieną 1-2 worth watching shortai atsiranda. Šiandien, pvz., mielai pažiūrėjau P. Karwas'o „Masks“ ir trijų studentų iš Prancūzijos „Orana“.
Apie pastarąjį ir pakalbėkime. Žodis „Orana“, įvairių google šaltinių duomenimis reiškia nuo „Sveiki“ iki „mėnulis Australijoje“ (akimis permečiau, tingėjau gilintis). Ir pasakoti, tiesą sakant, jau tingiu:

"Orana is a very interesting film with an original look. This African tale evokes the meeting between two characters with different means of communication: one gestural, one musical. Thanks to their broadmindedness, they will bridge their differences and create a new means of communication: The Dance.
Inspired by the masks and the culture of Africa, these mysterious characters evolve at the rhythm of original music, in a dry and arid land, where water is nothing but a distant memory.
Orana was produced in 9 months by 3 french students at ETPA multimedia school in Toulouse (southern france). We wanted to create a movie with friendly environments, where the African tribal music takes a significant place, as much on the soundtrack as on the actual story.
One of the principal characters, Sarhaan, a desert hermit uses music as his principal means of communication. He has didgeridoo as well as a djarbooka (sort of djembe) to communicate, so we integrated the sound effects of the character in the music. This makes the whole film very interactive. (...)
The intro scene was done by Maxime. It explains the story of the village, which occured a long time ago. We chose to make it in 2D in order to better differentiate the past from the present. (...)
This project was a very interesting and hard experience. During production, we took no Week-ends and all free time was put into the project. But we have no regrets." (Jeff Sebrechts on animwatch.com)

Sarhaan is a desert hermit who uses music as his principal means of communication. "He has didgeridoo as well as a djarbooka." (Source: Animwatch)
He was expelled from the village by the chief, Haidar, who thought the music could be a bad omen.
Time passes. Oni, the son of Haidar is ill. He needs cure and above all, some water.
Maalik is the sorcerer of the village: his efforts to make it rain and heal Oni yield no results as of now...
And so the story goes, but you should better watch the movie to see how it ends...

Bla, bla. Žodžiu, retai man patinka kompiuteriniai animaciniai filmukai, o šitas pasirodė gražus. Galbūt tiesiog senstu.

Orana
Uploaded by maxrey

PS. kalbant apie piratavimą, tai nieko tokio čia nebuvo. Jei patiko, Oraną laisvai siųskis iš čia - orana.free.fr

„Weiss“ (White, Florian Grolig, 2008, 5 min)

Ok, dar vienas penkiaminutis taimautas šiandien. Dar vienas trumpas, juodai baltas kūrinėlis. Dar vienas savęs ar kažko kito ieškantis žmogus-šešėlis.
Nors, kaip jis gali būti vienas, jei, kaip jau minėjau, tai - žmogus-šešėlis?

weiss

„Flowerpots“ (Rafael Sommerhalder, 2008, 5 min)

Ble, koks mielas, paprastas ir fainas. Tobulėti skatinantis ir kartu beprasmiškas. Ojė, kaip tai pažįstama man, pasikėlusiam jaunuoliui :) Ir nuotaika iškart pakilo.
Žodžiu, kartą vazone užaugo žmogus:


Flowerpots from Crictor on Vimeo.

via the electric mirror

„O zi buna de plaja“ (A good day for a swim, Bogdan Mustata, 2008, 9½ min)

Jėėė - apsidžiaugiau pamatęs, kad kažkas vakar pagaliau susiprotėjo youtubėn patalpinti šitą kūrinėlį.
Ghrrr - už poros minučių parėjo noras parašyti piktą komentarą: „Wher i can haz foken subtaitlz?“. Bet kantriai pažiūrėjau ir, manau, likau supratęs, kuo eilinįsyk rumunų šortai stebina pasaulį. Tas linksmas paauglių gyvenimas:

„Un jour“ (Marie Paccou, 1997, 4½ min)

Iš pradžių pamaniau, kad čia apie nešiojamą kūdikį, bet filmukui įpusėjus pakeičiau nuomonę. Na, ir taip gražu, ir kitaip. Neskaitant to kaimynystėj gyvenančio išlaikytinio :)
Ir viskuo labai primena kitą prancūzišką trumpą.



via animation blog

„В масштабе“ (In scale, Марина Мошкова, 7 min)

Офигенный мультик! - šaukia kolegos iš ru mults komunos. Iki afigieno gal toloka, ale visai linksmas darbelis apie paukštuką, motinystę, pasiaukojimą, katastrofas etc. :))
Mes, beje, po truputį irgi sukam savo lizdelį ir laimingiausia dėl to turėtų būti Maja. Ji turės savo namus, o tėveliai ta proga mokės ~2500 Lt kas mėnesį bankui visą likusį gyvenimą.
Nukrypau, žiūrim :>~

„Flesh“ (Edouard Salier, 2005, 10 min)

Vaikai, nežiūrėkit šito. Nes čia daug erotikos, galbūt net pornografijos, ir politikos.

The Empire unveils everything but sees nothing. Its enemies idealize everything but tolerate nothing. For some the earthly orgasm of virtual whores. For others the eternal orgasm of seventy virgins. What if it all came down to flesh?

E. Salier'o Flesh - eksperimentas, mano akimis, galėjęs tilpti į kokias 3-4 minutes. Filmukas, kurio antrąsyk nežiūrėsiu.
Beje, įdomu, kodėl laisvės statula čia - ne kokia nors pigi kekšė su falu rankoj?
Bejekvadratu, imdb komentuotojo nuomonė: This film was the best edited, most well intended, complete piece of crap I saw at Sundance.

„Portret niewierny“ (Unfaithful portrait, Ewa Bibanska, 1981, 8 min)

Taip, šiandien kabinėjuosi prie lenkų režisierių. Prieinu, pasisveikinu, ir sakau: parodyk ką nors. Parodyk gi.

Roooooooooooodyyyyyyyyk ką moki, šala lala la!
Sakau, parodyyyyyk, ką moki, šaaaaa lala lalala!

Ir t.t., kol parodo savo tikrąjį veidą.

„Fatamorgana“ (Mirage, Daniel Szczechura, 1981, 8 min)

„Kein platz für Gerold“ (No room for Gerold, Daniel Nocke, 2006, 5 min)

No room for Gerold.
Užtat pas mane šią savaitę vietos dafiga. Aišku, truputį liūdna, kad mergos išvarė prie jūros, mane palikdamos pynyghus uždirbinėt, bet tiek to, aš atkeršysiu - pasidarysiu sau šiandien šortų vakarą, mauksiu alų ir vaidinsiu, kad man viskas ok :)
Šortų vakarą pradėjau nuo zoocialinės-buitinės vokiečių dramos (jos linką jau padėjau viršuj, o youtube nuorodą planuoju pateikti apačioje).
Tai va. Tau taip nebuvo su kambariokais, kaip kad šitam filmuke rodoma? Man tai nebuvo - žinoma, neskaitant to, kad pats porą sugyventinių esu išgrūdęs, bo mano charakteris, švelniai tariant, nesugyventinis.
Beje, šito įrašo bendrakaltininkas yra pankčiūvas, savo bloge siūlantis laimėti DVD Mike Judge’s „Animation Show“, kuriame ir rastum Geroldą ir dar keletą personažų. Norint laimėti tą DVD, tereikia parašyti laišką minėtajam čiuvakui įvardijant priežastį, dėl kurios būtent tau turi atitekti prizas.
Gūžt. Man tai nereikia - beveik viskas, ko nemačiau yra youtubėj. Štai, ką žiūrėsiu dabar:

Learn self defense
Game over
Abigail
Carlitopolis (šito, manau, nesuprasiu:)
Astronauts
Collision
City paradise

O ryt-poryt galbūt ir savo asmeninį favoritą skelbsiu iš šio sąrašo. Bet tu prieš tai dar pažiūrėkis Geroldą:

„Olympics“ (Bruno Bozzetto, 2003, 4 min)

Svarbiausio pasaulio sporto įvykio atidarymo išvakarėse (chacha, negaliu, koks pompastiškas tonas) - žvilgsnis į tą įvykį popsovomis B. Bozzetto akimis. Linksmas filmukas su daugybe nuvalkiotų bajerių (pvz., pačiūžos), kurį žiūrėdamas kokį ketvirtą kartą gyvenime jau nebesišypsau. Bet pabaiga patiko. Ir dar pora vietų patiko (tas skraidantis fainuolis). Gal ir tau patiks.
Džyzus krajst, kaip nesirašo.

„Toshi wo totta wani“ (The old crocodile, Koji Yamamura, 2005, 13 min)

A very old crocodile, so old that he had witnessed the building of the pyramids, was suffering from rheumatism, and no longer able to catch his food. In desperation, he decided to eat his great grand son.
Tai tik senojo Jamamuros krokodilo darbelių pradžia. Krokodilo, kuris net ir Lietuvoje sugebėjo kažką laimėti („Tindirindis 2005“, geriausias užsienio animacinis filmas) ir kurį pažiūrėjęs prisimenu vieno kolegos pamėgtą anekdotą:
Dajtė mnie lekarstvo ot žadnosti. Tolko po bolšė, po bolšė. :)

Tales of mere existence: „I have to get ready“ (Lev Yilmaz, 2 min)

Iš šiandien atrastos Lievo Yilmazo „Tales of mere existence“ serijos. Absoliutiškai lengvas stuff'as (nepyk, Traideni, nieko rimto pastaruoju metu žiūrėt negaliu - dėl visko kaltas stogavežis), man kartais primenantis Plympton'ą (ne animacija) ir Hertzfeldt'ą (ne tokia žiauria animacija). Bet net ir iki jų čia toloka.
I'll just take two seconds to find out what year this shit came out and then i'll be ready. Ready. Ready, steady.. Ready.
Socialinė animacija, taigis.



Tai yra įrašo responsas vonioje blogui. :)
Daugiau kūrinuksų yra čia.

„Krízovka“ (The crossword puzzle, Michaela Pavlátová, 1989, 4½ min)

Truputis autoironijos. Galbūt šio filmuko autorės, galbūt - šio įrašo „autoriaus“.
Michaela Pavlatova. Nežinau, ar ji vedusi ir žinoti nenoriu - na, ne mano skonio ji. Todėl ir sprendžiu, kad kryžiažodyje panaudoti asmeniniai animatorės išgyvenimai.
Ak, asmeniniai išgyvenimai. Kadais labai mėgau kryžiažodžius. Dabar labiau mėgstu seksą.

„DIM“ (Marek Skrobecki, 1992, 10 min)

Todėl, kad mano mylimas google alertas, kuriame prenumeruoju video naujienas susijusias su raktiniu žodžiu „Skrobecki“, jau kelintądien įkyriai kiša šitą Dim'ą (kas per žodis? ko gero, trijų žodžių trumpinys), nors aš labiau laukiu didžiuosiuose interneto ekranuose kada nors pasirodysiančio to paties režisieriaus kūrinio „Ichthys“.
Ir dar todėl, kad Dim'as yra nuostabiai liūdnas. Man irgi labai liūdna. Nebebus kam trupinius/maisto likučius sušert. Žliumbt, ką padarysi.

Ne į temą: Рамазан Рабаданов

Aha, nes tris dienas šituo gyvenu :) Na, ne tik šituo, bet kitko į youtube'ą nesumesi.
Taigi, ponai ir ponios, jei dar kas nors nematėt - geriausias komentatorius pasaulyje. Vaizdelius, kurie pateikti žemiau, reikia žiūrėti minimum po du kartus, nes žiūrint pirmąsyk juokdamasis neišgirsi pusės komentarų. O paklausyti čia yra ką.

Olandija - Rusija
EČ ketvirtfinalis, kurio šiaip nenorėčiau prisiminti. Bet tie komentarai apie rusų Žuką (s žžženoj, navernojė) ir "ychnij" Žuką, apie oranžinius apelsinus, apie Hidinką, kurį "našy rebiaty zdelali izvestnym", apie Van der Sarą, kuriam po tokio "pozorno" įvarčio telieka "v bolnycū užė" ir t.t., tie komentarai rūlina. Kiekviena frazė - topinė. Ir cituoti raštu čia neverta - reikia išgirsti patiems :)



Зенит - Rangers
"Ėta futbolnyjė balejščiki šatlandiji - pjanici, xuligani, iz-za nyx skolka liūdėj umirla"
"Sudja na pole - Fidžer... oj, kkkakyje famyliji bivajėt"
"Eto trenery. Angliskyj trėner. Ėto naš trėner."
"Nam bjūt, nas bjūt" ir t.t.
Tęsti? Netęsiu, o tai vėl spoileriu kas apkaltins.



Manchester United - Chelsea
"Kakyjė pilotki, kakyjė ušanki"
UEFA Čempionų lygos finalas. Negaliu atsigaut. "Naslaždajtės, dorogyjė druzja. Naslaždajtės."



Niekaip negaliu nuspręst, kuris iš šių video geriausias. Kuris Tau?

„Ceremonija“ (Borivoj Dovnikovic-Bordo, 1965, 3½ min)

Bū.
Mėgstat fotografuotis? O fotografuot? Aš tai nelabai. O jei ir fotkinu, darau tai nepridėjęs aparato prie akių, kaip koks zaizras. Aišku, yra ir kitokių žmonių - jiems rūpi visokiausi objektyvo milimetrai, parametrai etc. ir ilgas ilgas taikymasis. Nisuprantu.
Štai, pažiū, kaip vargsta žmogeliai kroatų karikatūristo Borivojaus Bordo trumpulyje. Kam tos ceremonijos!

„The dirdy birdy“ (John Dilworth, 1994, 7 min)

Prisiminiau šiandien kadaise matytą filmuką, kuriame paukštukas įsimyli katytę. Net nežinau, kodėl prisiminiau - vietomis itin šlykšti animacija, kvaila muzikėlė ir dar kvailesnis siužetas - ką ten prisimint, ane? Nei pavadinimas, nei autoriai neįstrigo, bet įkyrumas įstrigo. Todėl pagūglinau animation birdie in love with a cat ir, še tau - toks įkyrus multikas rastas. Pagal įkyrumo kriterijų, drąsiai statau jį šalia „The cat came back“. Tik čia ne katytė sugrįžta - paukštukas. :)

„Cutting cards“ (Walter Hill, 1990, 20 min)

Muahahah, boyz n giorlz, pamenat Crypt keeper'į? Aš tai pamenu - vaikystėj jis man buvo baisesnis, nei pačios „Pasakėlės iš rūsio“. Dabar truputį paaugau ir bijau tik savęs paties, bet nostalgija yra nostalgija, todėl skyriau šiek tiek laiko pirmųjų poros sezonų peržiūrai. Labiausiai įstrigusi ir dėmesio verta istorija - „Cutting cards“. Čia gal dėl to, kad ir pats pastaruosius savaitgalius leidau ne tik futbolą žiūrėdamas, bet dar ir pliekdamas kortomis su draugais. Ne taip žiauriai, aišku.

1/3



2/3



3/3



O, beje, kalbant apie futbolą, tikrasis futbolas vyksta čia.

„The cat with hands“ (Robert Morgan, 2001, 3½ min)

Kaip pasakytų mano daugkartinis sugėrovas Marius: Cūcikai, cūcikai, kas tu per žmogus?
Čia aišku, katukas, bet jis irgi panoro žmogumi tapti. Išlindo vienądien iš šulinio ir boo.
Šitą britų freaky animaciją mielai perleisčiau kokiam nors Kirashorror'ui pristatinėti, bet gal dar nematė žmogus :)

Dokumentika: The animator of Prague - Jan Švankmajer (1990, 26 min)

Daug apie jį nepripasakosiu. Ko gero, mėgstamiausias mano režisierius, siurrealizmo genijus iš Čekijos, Jan Švankmajer. Patariu susipažinti su juo iš arčiau ir tiek.
Ir nereikia pradėt bambėt, kad neįdomu, vsio takoje. Visų pirma, tai yra mano blogis - ką noriu, tą žiūriu }:>~ Antra, periodas toks.

1/3



2/3



3/3



Kita vertus, kalbant ne tik apie mane, tai, rodos, atlaikiau labai malonios, kiek neįprastos supermamų kompanijos ataką. Subėgo moterytės šito pažiūrėti. Miela-malionu. Tik, va, susimąsčiau po to, kad iš tos kūdikių serijos nelabai turiu ką daugiau parodyti. Gal Tu turi? Mes dar priversim jas sugrįžti čia!

„Il signor Rossi al mare“ (Mr. Rossi on the beach, Bruno Bozzetto, 1964, 10½ min)

Kas į Palangą? (klausimą skaityti „Kas į Kuršėnus?“ stiliumi)
Aš tai ne. Mėsmalė ten kažkokia, kaip visad. Todėl netraukia.
O poną Rosį patraukė. Sėdo jis į pilnutėlį traukinį, primenantį tuos traukinius, kuriais per antrą PK turistus tikrai ne prie jūros veždavo, ir patraukė. Ne į Palangą, aišku. Bet į kažką labai panašaus.



Kas dar į Palangą?

Dokumentika: Юрий Борисович Норштейн (15 min)

Dokumentika. Prieš keletą dienų apturėjau labai linksmą diskusiją su savo šefu, kuris teigė, kad dokumentikos nebėr, liko tik trumpas metras. Suprask, tai kaip ir vienas ir tas pats, tik vadinasi dabar jau kitaip.
Ne-a, yra ta tikroji dokumentika, kartais ir mane sudominanti. Šiuo atveju, kaip nesudomins - taigi čia Jura Noršteinas - visų laikų ir tautų geriausio animacinio filmo „Pasakų pasaka“ ir nemažiau gero „Ežiuko rūke“ kūrėjas.
Dokumentika, kurioje autorius pasakoja apie savo animacijos specifiką ir kūrinių prasmę. Pastarojo dalyko tai nemėgstu - kažkaip nelieka vietos interpretacijai po autoriaus aiškinimų, o ir šiaip, rodos, žmogus bijo likti nesuprastas. Bet gal čia ne tas atvejis? Gal. Todėl ir įdomu:

Part 1



Part 2

„Quest“ (Tyron Montgomery, 1996, 10 min)

Žiūrėjom šitą? Lyg ir nežiūrėjom.
Atėjo toks laikas, kai man vis sunkiau prisiminti, ką čia rodžiau, o ko - ne. Todėl jei vieną gėdingą dieną prabilsiu apie tą patį - nepyk, nes, taip sakant - ir atmintis pradegustuota.
Taigi, čia yra „Quest“ - toks artimas mano sielai, pachmielnas filmukas, kurio veikėjas nubunda labai ištroškęs.
Istorija su įtempta pabaiga. O gal ir visai be pabaigos.

„Inside-out“ (Charles Guard/Thomas Guard, 1999, 7 min)

Ne Paryžius, o Londonas. Ne Piazzolla, o kažkoks David Hartley. Bet vis tiek šitam Guard bros Inside-out'ui kalu žymę „romance“.
Ir atsiprašau dėl „made in China“ player'io. Niekur kitur filmuko neradau, o parodyti jį truputuką norėjosi.

„78 tours“ (Georges Schwizgebel, 1985, 3½ min)

Dar vienas žaidimų meistras, kol kas čia neminėtas animacijos monstras iš Šveicarijos - Georges Schwizgebel. Tiesą sakant, kiek teko pažindintis su jo kūryba (peržiūrėjau 6, o gal ir 7 vnt. filmukų), susidarė įspūdis, kad žmogelis gerai atkalęs sistemą, stiliuką ir per daug nesikankina ieškodamas naujų išraiškos formų. Kita vertus, visi jie tokie, tie animatoriai :)
Visgi, kuomet prisimenu Schwizgebel'į, pirmas galvon atėjęs jo kūrinys - 78 tours. Dėl nuotaikos, turbūt.

„Aeg maha“ (Time out, Priit Pärn, 1984, 9½ min)

Duonos ir žaidimų! Ok, jei jau pagal mane, tai: alaus ir žaidimų!
Mano mėgstamiausias estas ever Priit Pärn ir jo pasižaidimas vaizdais, kur kas linksmesnis už vakar rodytą - „Time out“. Kai sustoja laikas :)

„Le chapeau“ (The hat, Michèle Cournoyer, 2000, 6 min)

Labai jau dvejopi įspūdžiai lieka pažiūrėjus šitą šapką. Žaidžiama tokiais dalykais, kurie nelabai dera tarpusavy. Tiksliau, pats žaidimas tokiais dalykais nelabai dera.
Kodėl tai rodau? Nes, jau minėjau: įspūdį, visgi palieka. Todėl ir kviečiu pažiūrėt. Kviečiu, žinoma, pilnamečių auditoriją.

„Trafic“ (Catalin Mitulescu, 2004, 15 min)

Štai tau ir rumunai. Daro Kanus pastaruoju metu ir ką tu jiems. Pernai - „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ pilnam metre, šiemet „pasikuklinta“ - trumpas metras „Megatron“.
Kol kas jo online pastebėti neteko, bet prisiminiau kitą rumuną, prieš keletą metų auksinę šakelę nuskynusį - režisierių C. Mitulescu. Jis dargi yra šiemetinio Berlinalės laimėtojo „O zi buna de plaja“ scenarijaus autorius. Molodiec!
Pažiū jo „Trafic“ - vienatvę transporto kamščiuose.

„Doodlebug“ (Christopher Nolan, 1997, 3 min)

Utiutiu, dar vienas režisūrinis debiutas. Šįkart čiuvo, po kurio laiko pagimdžiusio, tarkim, Betmeno pradžią - Chris'o Nolan'o.
Aš kai pažiėjau šitą jo Doodlebugą, tai iškart prisiminiau kopišopą. Tiek stiliuku, tiek nuotaika panašūs kūrinėliai. Aišku, ten kiečiau, ale ir čia baika.

„Stubble trouble“ (Joseph E. Merideth, 2000, 3 min)

Jei pažinočiau tą prancūzą Sebastjėną, šiemet Eurovizijoj man labiausiai patikusį, tai jam ir dedikuočiau „Stubble trouble“. Aišku, šiaip ar taip dedikuoju, hehe. Pažiūrėk ir suprasi, kodėl.
Kita vertus, prieš žiūrėdamas gali perskaityti imdb.com esantį komentarą, pavadinimu „An absolute waste of time“. :)

„Elephants Dream“ (Bassam Kurdali, 2006, 10 min)

Atviras kodas, atviras kodas! Štai, vakar oficialiai apsiskelbiau besąs naujai iškeptas linuksistas/ubuntistas, o šiandien siūlau susipažinti su pirmuoju atviro kodo trumpametražiu. Tiesą sakant, nieko čia labai ypatingo, bet tai ko norėt, kai vieno iš veikėjų vardas - Emo :) Drambliuko svajonės, skant.



Jei visgi patiko, tai iš oficialios svetainės gali parsisiųsti nors ir HD kokybę.

„The Chubbchubbs!“ (Eric Armstrong, 2002, 6 min)

Pažiūrim ką nors popsovo, m? Labai popsovo. Na, nuotaika man šiandien tokia. :) Be to, ir šiaip jau senokai kažką rimto rodžiau, tai reputacijos vis tiek nesusigadinsiu. Be to², esu šioks toks „Žvaigždžių karų“ mėgėjas - visi jau turbūt žino, bet pasikartosiu: nieko nėr geriau už senąją trilogiją paxmielo metu. O čia, nežymiai, bet figūruoja kai kurie jos personažai. Taigi, Soni pikčerz predstavliajėt: The Chubbchubbs!

„Incubus“ (Guido Manuli, 1985, 6 min)

Mano mėgstamiausias košmaras vaikystėj, o gal ir paauglystėj buvo toks: lipu laiptais namo, laiptai dingsta. Vietoj laiptų - praraja, o virš jos, kiek toliau, dešiniau, buto durys. Nėr kaip namo pareit.
Sakydamas „mėgstamiausias“, turiu raumeny, kad bent jau dažniausias, tai tikrai. Ir visai nenoriu ieškot jo prasmės kokiam nors sapnininke.
Panašus į aprašytąjį epizodas yra ir italo G. Manuli „Košmare“. Tik čia visko daugiau. Košmaras seka košmarą ir, jei kas nors manęs paklaustų „kuo visa tai baigsis?“, atsakyčiau taip, kaip vienas iš R. Kazlo personažų, degustuotojas: niekuo.

„Histoire tragique avec fin heureuse“ (Tragic story with happy ending, Regina Pessoa, 2006, 7 min)

Kartą gyveno mergaitė, kurios širdis plakė greičiau nei kitų žmonių. Tas plakimas aplinkinius labai neramino. Jie nemėgo keistuolės mergaitės.
Štai taip prasideda tragiška istorija su laiminga pabaiga. :)

„Humdrum“ (Peter Peake, 1998, 6½ min)

La cucaracha, la cucaracha!
Spėk, kokį užsiėmimą gali sugalvoti nuobodžiaujantys šešėliai. Che, che, nenoriu eilinįkart patapti spoileriu, todėl siūlau pažiūrėti šitą „Banalybę“ užuot beviltiškai spėliojus kažką išradingo. Galiu tik pasufleruoti, kad tas užsiėmimas kažkiek panašus į šaradą. Labai linksma.

„Sundae in New York“ (Jimmy Picker, 1983, 4 min)

Paskuutiiinįįį sekmadieeeenįį..
Khe, khem, rytoj išauš mano brand new start. Kas, kad ne Niujorke. Ir kas, kad tokiais atvejais aš labiau linkęs tikėti kadaise mėgtų S.O.A.D - „Lost in Hollywood“ tekstu. Ką gali žinot. New York, New York!

Pažiėjai? Ačiū tau. Ir ačiū visiems balsavusiems apklausoje. Labiausiai mano bijotas atsakymo variantas „viskas čia galėtų būti geriau“ surinko vieną balsą ir labai meluočiau, sakydamas, kad tai neglosto savimeilės. Ir tie 17 atsakymų „žiūriu neseniai, bet dar ilgai žiūrėsiu“ savimeilę glosto. Ačiū ir tiems 5 klausimo nesupratusiems, bet vis tiek atsakiusiems :) O tiems 5 „nežiūrintiems ir išvis nesuprantantiems, kam to reikia“ galiu pasakyti, kad pradinis atsakymo variantas buvo „nežiūriu ir išvis nesuprantu, ką čia veikiu“. :)
Na, ok, rišu, nes jei darkart parašysiu „ačiū“, pradėsiu savęs nebegerbt.

„Special delivery“ (Eunice Macaulay/John Weldon, 1978, 7 min)

Neketinu laukti žiemos ir plikledžio, kad šitai parodyčiau :) Kažkaip užplaukė man eilinįkart Kanada ir jos „Oskariniai“ filmukai. Šis gi yra apie neklaužadą vyrą, patingėjusį padaryti tai, ko prašė žmona. Nuo laiptų nenuvalytas sniegas ir po to sekantys įvykiai:

„Nibbles“ (Christopher Hinton, 2003, 4½ min)

Documation. Nes, suprask, tai yra asmeniniai autoriaus išgyvenimai.
Ankstų rytą chaotiškai prasidedanti ir lygiai taip pat chaotiškai besitęsianti kanadiečių šeimynėlės Oskarui nominuota žvejybinė išvyka - „Nibbles“.

„Arka“ (The ark, Grzegorz Jonkajtys, 2007, 8 min)

Naujosios lenkų animatorių kartos, 3D studijos „Platige image“ atstovas įtartina pavarde G. Jonkajtys ir jo Kanuose nominuota Arka.
Aš asmeniškai labiau prijaučiu senajai Se-Ma-For kartai, (kuri ne tokia ir sena, žinant, kad jų Petia ir Vilkas šiemet Oskarą pasiimė) nu bet pažiūrim.

„Wolf daddy“ (Chang Hyung-Yun, 2005, 9½ min)

Karts nuo karto (bent jau triskart) į jo duris tuk, tuk, tuk, pasibeldžia Merė Popins ir sako: Zderio, čia tavo vaikas. Tu ir augink. Jeigu duris atidaręs padaras mėgina priešintis beigi neigti tėvystės faktą - gauna nuo Merės su skėčiu į galvą. Arba be skėčio. Linksma, ane? Tikrai taip. Šitą Pietų Korėjos animacijos korifėjų (ką?) esant gerai nuotaikai galima labai linksmai sužiūrėti. Jau ko vertas tas elnias šaldytuve, tas briedis su nukąsta ranka, tas gyvūnas kilnojantis svarmenį!
Tėtušis (rašydamas šitą žodį pagalvojau: kiek nedaug reikia mistaipo, kad „tėtis“ virstų „teta“) vilkas, labiau bigfootą primenantis:

„Lapsus“ (Juan Pablo Zaramella, 2007, 3 min)

Argentinietiškas gėris pasakojantis apie vienuolę, kovojančią su tamsiąja puse ir iš pradžių tampančia Mikimauzu, o po to - papais. Never underestimate the power of the dark side, hehe.
O jei rimčiau apie filmuką, tai trumpai pacituosiu žmogų, kurio bloge ir radau šitą liapsusą:
Dar labiau stebinančios juodai baltos metamorfozės vyksta argentiniečio Juan Pablo Zaramella 3.5 min „Lapsus“.

„Curriculum vitae“ (Pavel Koutský, 1986, 9 min)

Man aktuali tema. Tiksliau, pavadinimas aktualus, o iš paties filmuko tikėjausi daugiau. Tikėjausi globalesnio turinio. Nesu aš dailininkas beigi animatorius. Aš tik eilėraščius rašyti moku. Mokėjau. Kažkada. Šūdinai. O savo CV šitą faktą nutylėjau. O gi visai negėdingas faktas turėtų būt; visai gerai skamba „rašau eilėraščius“.
Aaaaapie ką aš čia, a. A. Apie tai, kad pažindinuosi su dar vienu čekų animatoriumi vardu ir pavarde Pavel ir Koutský. Kaip teigia imdb.com, „Curriculum vitae“ - pirmasis jo darbas. T.y. kūrinys. Prisistatymas, skant.

„Другая сторона“ (The other side, Михаил Алдашин, 1994, 8 min)

Vienądien giliai po žeme susitiko du sliekučiai. Susidraugavo jie, kalbėjo kažką nesuprantama kalba, žaidė, lenktyniavo, kartu mėšlą valgė ir susipyko. Susipyko ir patraukė tuda-siuda skirtingais keliais laimės ieškoti. Anapus.
Dar vienas gražuolis iš Rusijos, Pilot studijos - Mikhail Aldashin „Drugaya storona“:

„Гипнэротомахия“ (Андрей Свислоцкий, 1992, 8 min)

O šiąnakt, cha, cha, šiąnakt sapnavau, cha, cha..
Žodžiu, šiek tiek sapnų iš Rusijos, Pilot studijos - Andrey Svislotsky - Hipnerotomahia. Visai ne erotika :)

„Podorozhni“ (Wayfarers, Igor Strembitsky, 2005, 9½ min)

Filmukas, kurį šiąnakt sapnavau. Kadangi anksčiau nesu jo matęs, tai vos pabudęs iškart ir puoliau žiūrėti, kad jau sapnuojasi. :)
Pastaruoju metu čia rodyti kūrinėliai nebuvo tokie sunkūs, kaip šis, todėl užbėgdamas už akių žmogui, kuris pažiūrėjęs „Podorozhni“ burbtels „nieko nesupratau“, klausiu: galbūt nieko nepajutai?