„My Wrongs 8245-8249 and 117“ (Christopher Morris, 2002, 12 min)

Iš mano mėgstamos pasivaikščiojimų su šunimi serijos. Šįkart šuniukas laaabai protingas. Net kalbėti moka. Advokatas toks. Ir labai panašus į maniškę šunelę. Tik ji gražesnė. Bet ne tokia protinga. :)
imdb.com „My Wrongs 8245-8249 and 117“ kažkodėl priskiria „Horror“ kategorijai, o aš siūlau turėti savo nuomonę ir be baimės pažiūrėti šitą šyzą!

Ar jau pasiilgai animacijos? Aš - jau.

CHRIS MORRIS - My Wrongs
Uploaded by 103clips

„Paveikslas“ (The Image, Michael Armstrong, 1967, 10 min)

Prieš porą metų visai mėgdavau karts nuo karto pavartyti amžinatilsį S. Macaičio „100 žymiųjų pasaulio filmų“. Tiesiog vartydavau ir ieškodavau įkvėpimo, ką pažiūrėti. Taip vienądien radau „Laimingų Kalėdų, misteri Lorensai“ - filmą, kuriame vaidina David Bowie, filmą, kuris dėl šios paprastos priežasties atsirado mano „must see“ sąraše. Spėk, ar pažiūrėjau?
Aišku, ne. Vis atsirasdavo kas nors kito po ranka, o ir „Lorensą“ ne taip paprasta buvo gauti. Taigi. Bet filmą aš vis tiek kada nors pažiūrėsiu. Jau vien dėl to, kad jis mano minėtojo sąrašo rekordininkas.
O šiandien „po ranka pakliuvo“ kitas filmukas, kuriame taip pat vaidina D. Bowie. Čia tęsiant vakarykštę - piešimo temą ir pradedant naują - siaubo.
Fuj, koks prielipa paveikslas.

„Grąža“ (Cashback, Sean Ellis, 2004, 18 min)

Siūlau kiek atsikvėpti nuo pastaruoju metu Trumpuliuose įsisiautėjusios animacijos - artimiausių dienų repertuare jai vietos nepalikta.
Šiandien kinomanuose nužiūrėjau iki tol nematytą, dėmesio vertą britų shortą „Cashback“ su daug nuogybių. Aišku, filmukas vertas dėmesio ne tik dėl nuogybių. :) Čia rasi ir puikaus humoro, ir labai gražią idėją apie studenčioką, dirbantį prekybos centre bei gebantį sustabdyti laiką. Kol laikas sustojęs, supermarketo lankytojos tampa pozuotojomis, o studenčiokas - dailininku.
Beware, Akropolio mergaitės, cheche.

„Automania 2000“ (John Halas, 1963, 9 min)

Mėnuo! Šiandien „Trumpuliams“ sukanka mėnuo!
Dabar kaip rimtas, save gerbiantis blogeris išsitrauksiu Google Analytics + Feedburner statistiką ir demonstruosiuos. :)
Juokauju, aišku, nors tikrai nesitikėjau, kad per mėnesį atsiras šitiek mažojo kino teatro pastovių lankytojų. Taigi, jeigu ką ir demonstruosim, tai bus ne statistikos ir analizai, o filmukai.
Pastaruoju metu žiūrėjau nemažai fantastinių filmų. Apie ateitį. Nuo pagyvenusio „Blade runner“ iki gan naujo „Children of men“. Ta beprotiškai fantastiška proga prisiminiau, kad ir animacija kartais pabando nuspėti ateitį. Štai, 1963-iais britas John Halas parodė, kas mūsų lauks 2000-ųjų transporto kamščiuose. Jis beveik atspėjo :)



BTW, jei mėgsti žiūrėti, tai te - naujas fotoblogas.

Oskarai 2008

Visų pirmą, tai norėčiau „pagirti“ mūsų tradicines žiniasklaidos priemones, kurios arba rašalą taupo, arba tiesiog šiaip tingi bent jau išvardinti visas Oskarų nominacijas ir laimėtojus.
Antra, spėk, kas buvo tas lochas, kuklioje Trumpulių apklausoje už „Persepolį“ balsavęs? Aišku, aš. Dabar jaučiuosi toks vienišas. Panašus vienatvės jausmas buvo apnikęs prieš keletą dienų, kai pažiūrėjęs Rambo IV (taip, taip, kartais sugebu) nuskubėjau į imdb.com svetainę įvertinti filmo 3 balais iš 10. Ką gi aš ten pamačiau, nubėgęs? IMDB User Rating: 7.8/10 (24,739 votes). Nesuprast man kino, oi nesuprast.
Na štai, išsibėdavojau. Dabar jau galiu ramia sąžine pažiūrėti šių metų „Animated short film“ kategorijos nugalėtoją - „Petriuką ir vilką“:

Part 1


Part 2


Part 3


Kiti kandidatai laimėti Oskarą šioje kategorijoje buvo:

Chris Lavis/Maciek Szczerbowski - Madame Tutli-Putli
Samuel Tourneux - Même les pigeons vont au paradis (Even Pigeons Go to Heaven)
Aleksandr Petrov - Moya lyubov
Josh Raskin - I Met the Walrus

Beje, vakar savo ryderyje aptikau a(ni)mantės bandymą surinkti Oskarų laimėtojus į vieną krūvą. Pažiū, kiek keista, kad tiek daug metų praleido, bet taip jau būna, kai vien jutūbu remiesi. :) Turėjau ir pats tokią mintį surinkti Oskarus, bet kol kas apsistojau ties Kanais.

„A drop too much“ (O sklenicku víc, Bretislav Pojar, 1954, 14 min)

Lietuvišką pavadinimo vertimą susigalvok pats, nes aš po vakar neturiu tam sveikatos. „Johnnie Walker Black Label nedera maišyti su Utenos alumi“ - sakau aš sau kaskart, kai išaušta toks rytas, koks išaušo šiandien. Tamsus, svirduliuojantis ir į burną prikakojęs rytas. Bet vis tiek nepasimokau.
Čeko B. Pojar'o „A drop too much“ - juokingas propagandinis lėlinis mult'as karo keliuose tema, netgi sugebėjęs Kanuose laimėti. Nežinau, kokio velnio aš jį čia demonstruoju ir žinoti nenoriu.
Daugiau nebegersiu.



Post scriptum. Skaniausia pica į namus - Fokus pica storapadė. Būtų dar skanesnė, jei užsakius dvi Kaimiškas + vieną Neapolietišką + vieną Vegetarišką, tokį užsakymą ir atvežtų, o ne tris Kaimiškas + vieną Vegetarišką.

„Pakaitalas“ (Surogat, Dusan Vukotic, 1961, 10 min)

Zagreb film rūlz. Kaip suprantu, būtent Zagrebas „vieningosios“ Jugoslavijos laikais buvo animacijos meka ir dauguma kūrėjų bazavosi jame.
Šiandien norėčiau pristatyti (o-ho-ho) garsiausią šios kompanijos darbą (o-ho-ho-ho) - D. Vutočiaus filmuką „Surogat“. Tai buvo pirmasis neamerikietis kūrinys, laimėjęs Oskarą „Animated short film“ kategorijoje. Va taip, va. Kadangi prieš tai Oskarus laimėdavo praktiškai tik Walt Disney kompanija ir Hanna-Barbera duetas, drįstu teigti, kad „Surogat“ - persilaužimas link įdomesnių dalykų, nei Tom & Jerry.
Ti ra tata, rata ti ra tata, rata ti ra tata..