„My Wrongs 8245-8249 and 117“ (Christopher Morris, 2002, 12 min)

Iš mano mėgstamos pasivaikščiojimų su šunimi serijos. Šįkart šuniukas laaabai protingas. Net kalbėti moka. Advokatas toks. Ir labai panašus į maniškę šunelę. Tik ji gražesnė. Bet ne tokia protinga. :)
imdb.com „My Wrongs 8245-8249 and 117“ kažkodėl priskiria „Horror“ kategorijai, o aš siūlau turėti savo nuomonę ir be baimės pažiūrėti šitą šyzą!

Ar jau pasiilgai animacijos? Aš - jau.

CHRIS MORRIS - My Wrongs
Uploaded by 103clips

„Paveikslas“ (The Image, Michael Armstrong, 1967, 10 min)

Prieš porą metų visai mėgdavau karts nuo karto pavartyti amžinatilsį S. Macaičio „100 žymiųjų pasaulio filmų“. Tiesiog vartydavau ir ieškodavau įkvėpimo, ką pažiūrėti. Taip vienądien radau „Laimingų Kalėdų, misteri Lorensai“ - filmą, kuriame vaidina David Bowie, filmą, kuris dėl šios paprastos priežasties atsirado mano „must see“ sąraše. Spėk, ar pažiūrėjau?
Aišku, ne. Vis atsirasdavo kas nors kito po ranka, o ir „Lorensą“ ne taip paprasta buvo gauti. Taigi. Bet filmą aš vis tiek kada nors pažiūrėsiu. Jau vien dėl to, kad jis mano minėtojo sąrašo rekordininkas.
O šiandien „po ranka pakliuvo“ kitas filmukas, kuriame taip pat vaidina D. Bowie. Čia tęsiant vakarykštę - piešimo temą ir pradedant naują - siaubo.
Fuj, koks prielipa paveikslas.

„Grąža“ (Cashback, Sean Ellis, 2004, 18 min)

Siūlau kiek atsikvėpti nuo pastaruoju metu Trumpuliuose įsisiautėjusios animacijos - artimiausių dienų repertuare jai vietos nepalikta.
Šiandien kinomanuose nužiūrėjau iki tol nematytą, dėmesio vertą britų shortą „Cashback“ su daug nuogybių. Aišku, filmukas vertas dėmesio ne tik dėl nuogybių. :) Čia rasi ir puikaus humoro, ir labai gražią idėją apie studenčioką, dirbantį prekybos centre bei gebantį sustabdyti laiką. Kol laikas sustojęs, supermarketo lankytojos tampa pozuotojomis, o studenčiokas - dailininku.
Beware, Akropolio mergaitės, cheche.

„Automania 2000“ (John Halas, 1963, 9 min)

Mėnuo! Šiandien „Trumpuliams“ sukanka mėnuo!
Dabar kaip rimtas, save gerbiantis blogeris išsitrauksiu Google Analytics + Feedburner statistiką ir demonstruosiuos. :)
Juokauju, aišku, nors tikrai nesitikėjau, kad per mėnesį atsiras šitiek mažojo kino teatro pastovių lankytojų. Taigi, jeigu ką ir demonstruosim, tai bus ne statistikos ir analizai, o filmukai.
Pastaruoju metu žiūrėjau nemažai fantastinių filmų. Apie ateitį. Nuo pagyvenusio „Blade runner“ iki gan naujo „Children of men“. Ta beprotiškai fantastiška proga prisiminiau, kad ir animacija kartais pabando nuspėti ateitį. Štai, 1963-iais britas John Halas parodė, kas mūsų lauks 2000-ųjų transporto kamščiuose. Jis beveik atspėjo :)



BTW, jei mėgsti žiūrėti, tai te - naujas fotoblogas.

Oskarai 2008

Visų pirmą, tai norėčiau „pagirti“ mūsų tradicines žiniasklaidos priemones, kurios arba rašalą taupo, arba tiesiog šiaip tingi bent jau išvardinti visas Oskarų nominacijas ir laimėtojus.
Antra, spėk, kas buvo tas lochas, kuklioje Trumpulių apklausoje už „Persepolį“ balsavęs? Aišku, aš. Dabar jaučiuosi toks vienišas. Panašus vienatvės jausmas buvo apnikęs prieš keletą dienų, kai pažiūrėjęs Rambo IV (taip, taip, kartais sugebu) nuskubėjau į imdb.com svetainę įvertinti filmo 3 balais iš 10. Ką gi aš ten pamačiau, nubėgęs? IMDB User Rating: 7.8/10 (24,739 votes). Nesuprast man kino, oi nesuprast.
Na štai, išsibėdavojau. Dabar jau galiu ramia sąžine pažiūrėti šių metų „Animated short film“ kategorijos nugalėtoją - „Petriuką ir vilką“:

Part 1


Part 2


Part 3


Kiti kandidatai laimėti Oskarą šioje kategorijoje buvo:

Chris Lavis/Maciek Szczerbowski - Madame Tutli-Putli
Samuel Tourneux - Même les pigeons vont au paradis (Even Pigeons Go to Heaven)
Aleksandr Petrov - Moya lyubov
Josh Raskin - I Met the Walrus

Beje, vakar savo ryderyje aptikau a(ni)mantės bandymą surinkti Oskarų laimėtojus į vieną krūvą. Pažiū, kiek keista, kad tiek daug metų praleido, bet taip jau būna, kai vien jutūbu remiesi. :) Turėjau ir pats tokią mintį surinkti Oskarus, bet kol kas apsistojau ties Kanais.

„A drop too much“ (O sklenicku víc, Bretislav Pojar, 1954, 14 min)

Lietuvišką pavadinimo vertimą susigalvok pats, nes aš po vakar neturiu tam sveikatos. „Johnnie Walker Black Label nedera maišyti su Utenos alumi“ - sakau aš sau kaskart, kai išaušta toks rytas, koks išaušo šiandien. Tamsus, svirduliuojantis ir į burną prikakojęs rytas. Bet vis tiek nepasimokau.
Čeko B. Pojar'o „A drop too much“ - juokingas propagandinis lėlinis mult'as karo keliuose tema, netgi sugebėjęs Kanuose laimėti. Nežinau, kokio velnio aš jį čia demonstruoju ir žinoti nenoriu.
Daugiau nebegersiu.



Post scriptum. Skaniausia pica į namus - Fokus pica storapadė. Būtų dar skanesnė, jei užsakius dvi Kaimiškas + vieną Neapolietišką + vieną Vegetarišką, tokį užsakymą ir atvežtų, o ne tris Kaimiškas + vieną Vegetarišką.

„Pakaitalas“ (Surogat, Dusan Vukotic, 1961, 10 min)

Zagreb film rūlz. Kaip suprantu, būtent Zagrebas „vieningosios“ Jugoslavijos laikais buvo animacijos meka ir dauguma kūrėjų bazavosi jame.
Šiandien norėčiau pristatyti (o-ho-ho) garsiausią šios kompanijos darbą (o-ho-ho-ho) - D. Vutočiaus filmuką „Surogat“. Tai buvo pirmasis neamerikietis kūrinys, laimėjęs Oskarą „Animated short film“ kategorijoje. Va taip, va. Kadangi prieš tai Oskarus laimėdavo praktiškai tik Walt Disney kompanija ir Hanna-Barbera duetas, drįstu teigti, kad „Surogat“ - persilaužimas link įdomesnių dalykų, nei Tom & Jerry.
Ti ra tata, rata ti ra tata, rata ti ra tata..

„Bobo gimtadienis“ (Bob's birthday, Alison Snowden/David Fine, 1993, 11 min)

Dar nespėjus atsigauti po „George and Rosemary“ šėlionių galima įjungti laiko mašiną, surinkti 1993 metų datą ir nukeliauti į svečius pas kitą Snowden/Fine dueto sukurtą personažą - keturiasdešimtąjį gimtadienį švenčiantį, viduriniojo amžiaus krizę išgyvenantį dantistą Bobą Fish'ą. Galbūt minėtoji krizė yra ta priežastis, dėl kurios keturiasdešimtmetį švęsti čia labiau nori Bobo žmona Margaret ir ta proga sukviesti draugai, nei namo grįžęs, „surprise party“ neįtariantis, apatinės kūno dalies neprisidengęs jubiliatas.
Miela animacija, kad tave kur.

„George and Rosemary“ (Alison Snowden/David Fine, 1987, 9 min)

Kamon, tokią šaltą ir niūrią, vėjuotą ir apsimyžusią dieną, pažiūrėk ką nors linksmo, romantiško, šilto, gražaus. Ką nors faino.
Pavyzdžiui, režisierių Snouden ir Faino dueto vieną pirmųjų gerulių „George and Rosemary“ - istoriją apie vieną laaabai nedrąsų dieduką Jurgį, svajojantį pakabinti priešais esančiame name gyvenančią moterytę. Pažiūrėk, kaip jam seksis.

„Krytis“ (Pád, Aurel Klimt/Derek Shea, 1999, 15 min)

Viena senė dėl per didelio smalsumo išvirto pro langą, nukrito ir užsimušė. Pro langą išlindo kita senė ir ėmė žiūrėti žemyn į užsimušusiąją, bet dėl per didelio smalsumo taip pat išvirto pro langą, nukrito ir užsimušė.
Paskui pro langą išvirto trečia senė, paskui ketvirta, paskui penkta.
Kai išvirto šeštoji senė, man nusibodo į jas žiūrėti, ir aš nuėjau į Malcevo turgų, kur, šnekama, vienam neregiui padovanojo megztą šaliką.
Daniil Charms, „Išvirstančios senės“.

„Pasakų pasaka“ (Сказка сказок, Юрий Норштейн, 1979, 28 min)

Привет,Егор! Я бы хотел узнать: у тебя есть любимый мультфильм?:)
- «Сказка Сказок».

Vakar mirė Žmogus, smarkiai pakeitęs visą mano gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Sunku įsivaizduoti, kaip smarkiai. Bet ir gerai, kad sunku :) Vakar mirė Žmogus, kurio akyse nesu matęs - vienas geriausių mano draugų, apie kurį nesiruošiu daug plepėti, nes tokie Žmonės nemiršta. Tiesiog šiandien aš su tuo Žmogumi pažiūrėsiu jo mėgstamiausią filmuką.

„25 būdai mesti rūkyti“ (25 ways to quit smoking, Bill Plympton, 1989, 5 min)

Vakar Pravdoje perskaičiau įrašą apie vieną vokietį, nusprendusį mesti rūkyti ir ta proga sukūrusį tinklapį, kuriame nemažai gražaus meno cigarečių tema. Pats rūkau daug, bet galiu tam piliečiui padėti! Pažiūrėjęs musyse jau matyto režisieriaus B. Plymptono animacinį trilerį „25 ways to quit smoking“, minėtasis vokietis turėtų suprasti, kad ne viskas taip sudėtinga, kaip filmuke vaizduojama. Ir tebūnie jis pats kaltas, jei neskaito šio šauniojo blogo.
Na štai, ir pasipils Trumpuliuose amerikiečiai, lyg iš gausybės rago.

Filmuko nuoroda.

„Dar“ (More, Mark Osborne, 1998, 6 min)

Pažiūrėk į dešinę. Ką matai? Apklausą, aišku. O žemiau, po visomis nuorodomis, reklamomis etc? Aha, etiketės. Kas krenta į akis? Man asmeniškai - „[us] (2)“. Iki šio įrašo ten buvo „[us] (1)“. Vargšai, trumpulių ignoruojami amerikiečiai, ane.
Iš tikrųjų, tai nei jie vargšai, nei ką ir nebūtina iškart taip pulti dirbtinai taisyti padėtį. Padėtis pasitaisys savaime, nes net ir JAV kartais sukuria ką nors verto pažiūrėjimo. Štai, šiandien siūlyčiau žvilgtelt į „More“ - tikrąjį „American dream“ išsipildymą. Get happy!

„Žodžiai, žodžiai, žodžiai“ (Reci, reci, reci..., Michaela Pavlatova, 1991, 8 min)

Kas pasakys, kad tai ne šedevras, gali dar ir akmenį į mane mesti.
Ok, juokauju - nemėgstu akmenų, o žodžiai visad yra laukiami, jeigu argumentuoti. Kitu atveju tai ir tebus tik žodžiai, žodžiai, žodžiai.
„Reci, reci, reci“ - paskutinis ir žymiausias iš tų M. Pavlatovos filmukų, kuriuos norėjau parodyti Trumpuliuose. Šįkart režisierė griebia už liežuvio.

„Kartojimas“ (Repete, Michaela Pavlatova, 1995, 9 min)

Ech, tie neklaužados šunys, kasdienę monotoniją aukštyn kojom apverčiantys. Ech, tie neklaužados šunys, kasdien ką nors aukštyn kojom apverčiantys. M. Pavlatovos „Repete“ filmukas labai natūraliai kartoja. Pažiū, net to pakaruoklio rutina įtikina.

„Gyvulių karnavalas“ (Karneval zvirat, Michaela Pavlatova, 2006, 9 min)

Mėgstu pamoralizuojančius autorius. Tiek literatūroj, tiek muzikoj, tiek ir kine. Tokia yra ir šio savaitgalio „Trumpulių“ žvaigždė, dar viena Čekijos atstovė Michaela Pavlatova, savo naujausiame filmuke „Karneval zvirat“ be jokių ceremonijų griebianti už pimpaliukų ir papukų.
Labai nerekomenduoju žiūrėti žemiau esančio turinio žmogeliukams, nesulaukusiems bent jau šešioliktojo gimtadienio.

„Buvo buvo, kaip nebuvo“ (Zenonas Šteinys, 1986, 7 min)

Ko gero ne vasario 16 d. progai kurtas, bet trispalvę čia pamatysi. O ir rinktis, ką tokia proga parodyti, aš, lietuviška animacija per daug nelepinamas žmogus, neturiu iš ko.
„Buvo buvo, kaip nebuvo“ - amžinatilsį Z. Šteinio linksmas animacinis pasižaidimas, nubrėžęs kryptį į naują stilių ir nepriklausomybę. Taip teigia Lietuvos filmų centras ir pamėgink nesutikt pažiūrėjęs :)

Pilnametražiai (vasaris, 1 dalis)

Nauja, pas awx nužiūrėta rubrikėlė. Nieko ypatingo - tikrai nepretenduoju į kino kritikus, bet kad jau pažiūriu tų filmų nemažai, tai gal visai verta raštelt keletą žodžių apie juos.
Tai toli gražu nebus vien tik naujų filmų apžvalgėlė. Khe-khem:

02-01. 4 luni, 3 saptamani si 2 zile. Rumunų drama, surinkusi melejonus apdovanojimų ir nominacijų. Golden globe, Golden palm, César, European Film Award, Hollywood World Award etc. Už ką? Velniažin. Gal už tai, kad, pvz., aš šį filmą apie abortą žiūrėjau su savo kūdikiu pašonėj ir buvo toks noras pagr. veikėjoms surėkt „dūros, ką darot“.
Labai toks buitiškas, link dokumentikos, kartais įtemptas ir smarkiai įtraukiantis (pvz., kai viena iš merginų lakstė su nebegyvu vaisium tašelėj po miestą), auuteeeentiiškas. Tai dažniausiai patinka visokių žiuri nariams. IMDB User Rating: 8.1/10 (7,373 votes)
02-02. Dogville. Lars von Trier, Nicole Kidman. Ech, kaip snobiška. Nebaigiau žiūrėt. Filmo trukmė - beveik trys valandos. Dialogai nuobodūs, su kažkokiu perdėtu Kidman herojės gerumu. Erzina patetika. Ne, mielieji, filmui nepakanka tik originalaus pateikimo (veiksmas vyksta kaip teatre - minimalios dekoracijos, nėra namų, nėra gamtos, daug ką reikia įsivaizduoti). Bet kaip jau minėjau, nebaigiau žiūrėt, tai gal kažką praradau. IMDB User Rating: 7.9/10 (32,957 votes)
02-03. Philadelphia. „I have AIDS“, sako Tomas Hanksas Denzeliui Washingtonui ir prašo, kad šis jam padėtų laimėti bylą prieš galingą advokatų kontorą, kuri „neteisėtai, dėl AIDS, o ne dėl kažkokio ten pamesto ieškinio“ atleido Hanksą iš darbo. O tada jau prasideda - vienas tų filmų, kurių pusė veiksmo praeina teismo salėj. Ir vienas iš tų šviečiamųjų-socialinių-tam laikotarpiui aktualių, kuriuos Holivudas mėgsta karts nuo karto paleist į eterį. Rezultatas - pora Oskarų. 7/10. IMDB User Rating: 7.5/10 (34,432 votes)
02-04 Michael Clayton. O kodėl G. Clooney herojus išlipo iš automobilio prieš jam sprogstant? IMDB User Rating: 7.7/10 (13,917 votes)
02-05 Scoop. Woody Allenas man yra mistika. Jis toks visų mylimas, tiek filmų prikepęs, o aš gal tik porą tematęs. Ir nemanau, kad „Scoop“ paskatins žiūrėti daugiau. Komedija, kaip komedija. Poros vietų nenuspėjau, bet tai ką dabar. 6/10. IMDB User Rating: 6.8/10 (16,474 votes)
02-06 Scarface. O, gangsteriai. Iš pradžių pinigai, po to - valdžia, o tada jau ir moterys (pvz., M. Pfeiffer).
Tony Montana (Al Pacino), „politinis pabėgėlis“ iš Kubos, pinigėlius, valdžią ir moterį gauna stebėtinai greitai. Nors filmas ir ilgas (~2:40), tas staigus kopimas karjeros laiptais mafijoj truputį įtartinas, bet atleistinas - Al Pacino čia suvaidino true žvėrį be jokių skrupulų. Dar įtartina ir nelabai tikra tai, kad jis, jau bosu tapęs, užsiiminėjo visokiais niekučiais, lyg tą už jį padaryti galinčios chebros aplink maža būtų. Gal nepasitikėjo niekuo? Tai jau tikrai. Visumoj - gerai. Paskutinės scenos „bajavykiškos“, bet įtikinančios. 8/10 + klausimas, kodėl nemačiau šito filmo anksčiau :) IMBD User Rating: 8.1/10 (88,146 votes)
02-07 The kite runner. Dar vienas auteeentiškas. Patiko tai, kad skirtingai nei „Scarface“, veikėjai čia kalbėjo savo kalbomis. Na, įsivaizduokit „Scarface“ sceną - sėdi trys imigrantai iš Kubos virtuvėlėj; motina, sūnus ir dukra ir kalbasi tarpusavy angliškai, och.
Dar labai patiko „aitvarų peštynių“ pateikimas. Gražiai nufilmuota. Be to, filme daug skanių dialogų, frazių. Tipo, kalbasi du berniukai. Pirmas: „O kodėl jis nužudė savo žmoną?“, antras: „Tam, kad pravirktų. Kiekviena jo ašara, tai deimantas, jis norėjo tapti turtingu“. Pirmas: „O jis negalėjo tiesiog pauostyti svogūną?“.
Daugelis matę „Persepolį“ dažnai mini pažintį su tolimos šalies kultūra, gyvenimo būdu. „The kite runner“ šiuos dalykus atspindi geriau, nes čia nėra tokio ryškaus personažo, nustelbiančio tą kultūrą, kaip kad Marjane „Persepolyje“ :P 7/10. IMDB User Rating: 7.9/10 (4,349 votes)
02-08 In the valley of Elah. Holivūdščina. Hank'as (Tommy Lee Jones) čia labai protingas, kaip ir dauguma amerikiečių. Jo sūnus, tarnaujantis kariuomenėje, dingsta. Po kelių dienų randamas sunkiai atpažįstamas lavonas ir tada tėvas pradeda kaltųjų paieškas. Viską žinodamas geriau (jis labai protingas gi), nei dauguma detektyvų, Hank'as po truputį artėja prie tiesos. Filmas baigiasi Amerikos vėliava „aukštyn kojom“. Čia tam, kad būtų kas nors originalaus. 6/10. IMDB User Rating: 7.7/10 (4,308 votes)
02-09 Hairspray. Miuziklas, kurio veiksmas šešiasdešimtuosiuose + Travolta, vaidinantis moterį. Kas gali būti baisiau? Juokauju. Iš tikrųjų tai labai smagiai susižiūrėjo. Net nustebau, nes tikrai nesu miuziklų fanas. Dainuoti čia moka visi, Travoltos kai kas, pirštais nerodysiu, neatpažino pusę filmo, so - okėj. Aišku, nei pabaiga čia per daug stebina, nei kažkokios intrigos būta, bet gi - miuziklas. 7/10. IMDB User Rating: 7.6/10 (24,779 votes)
02-10 Pertrauka.
02-11 Katyn. Kažkaip pastaruoju metu kliūna ruseliams. Tiek jau minėtame „The the kite runner“ už Afganistaną, tiek, tarkim, čia už WWII. Bet jiems turbūt dzin - uždraus filmą, jei ką, ir nėra problemos.
Pats „Katyn“ žiūrėjosi sunkiai. Na ką aš, nebuvęs toj Katynėj-žudynėj, spėliosiu - fašistai ar našistai tuos 12000 lenkų sušaudė? Nemėgstu spėlioti. O dar tas neišbaigtas fragmentiškumas, siužeto šokinėjimas. Manau, paskubėta šį filmą paleisti į eterį. IMDB User Rating: 7.2/10 (584 votes)
02-12 Lars and the real girl. Seniai šito laukiau. Ryanas Goslingas užsirekomendavo savo žydo-skino vaidmeniu believeryje. Po to sekė United States of Leland, Half Nelson, Fracture ir vis geresnį įspūdžiai.
Šįkart Goslingas - miestelėnų mylimas atsiskyrėlis Larsas. Aplinkiniai nesupranta, kodėl jis vis dar be merginos ir tiesiai šviesiai klausia: are u gay? Kadangi Larsas not gay, tai vienądien į namus parsiveda merginą. Nekalbią, ramią, gražią, plastikinę. Na, tokią, kokios parduotuvių vitrinose būna.
Nežinau, kiek balų duočiau šiam filmui, jei ne Goslingas. 6/10? Gal daugiau, nes pakikenti tikrai buvo iš ko, net jei tai - juokas pro ašaras. O ir šiaip labai miela žiūrėti, kaip miestelio gyventojai palaiko Larsą ir jo keistoką draugę. Kai kurie netgi per daug įsijaučia: prausia manekenę vonioje, perrenginėja, sušukuoja, atsiradus „šeimyniniams barniams“ užstoja ją, o ne Larsą. Žodžiu, scenarijus nominuotas Oskarui. IMDB User Rating: 8.2/10 (3,578 votes)
02-13 Charlie Bartlett. Čia yra puikus pavyzdys, kaip galima apsišauti, filmą renkantis pagal IMDB rate'ą. Arba man tiesiog nebeaktualūs paauglių išgyvenimai. Pagrindinis filmo personažas žiauriai užknisa. Nulis charizmos. User Rating: 7.8/10 (1,133 votes)
02-14 Ratatouille. Atsipalaidavimui - niam, niam. Visą filmą prakikenau iš to piktojo mažojo personažo (virtuvės šefo), kurį Šapranauskas įgarsino. Bet tik atsipalaidavimui - nes nei Walt Disney, nei Pixar studios tikrai nėra ta animacija, kuri man labiausiai patiktų. User Rating: 8.3/10 (59,015 votes)

„Vėjas pakrantėje“ (Veter vdol berega, Ivan Maximov, 2004, 7 min)

Rusas Ivanas Maksimovas turi savo stiliuką. Skeptikai, kurių, tikiu - yra nedaug, tą stiliuką vadina „so this is what you feel like when you take LSD...“ (komentaras @ youtube). Aš tai pavadinčiau labai nuoširdžia ir stebuklinga animacija, kurią žiūrėdamas narkomanu tikrai netapsi.
Maniškė pažintis su šia animacija prasidėjo nuo „Veter vdol berega“. Pažiūrėk ir draugams parodyk. O po to užeik čia ir parsisiųsk viską. Nebijok, Vania leidžia :)

Meilės patiekalas

Čia toks truputį nuokrypis nuo pagrindinės blogo temos, bet kad jau turim šiandien šiokią tokią progą meilei, tai va:

„Maestro“ (Géza M. Tóth, 2005, 5 min)

Šiandien turi išskirtinę galimybę susipažinti su Maestro - solistu iš Vengrijos, po ilgų prašymų visgi leidusiu „Trumpuliams“ pažvelgti į garsenybės gyvenimo užkulisius, pamatyti, kaip vyksta pasiruošimas likus penkioms minutėms iki dar vieno didžiojo pasirodymo. Ekšn:

„Tigras“ (Tyger, Guilherme Marcondes, 2006, 5 min)

Brazilija. Čia ne liūtas, čia tigras karalius, einantis per miestą ir viską aplink verčiantis savo valdomis. Kiekvienam pagal nuopelnus. :)
Labai graži animacija + visai nieko Zeroum garso takelis. Viljamo Bleiko eilėraščio interpretacija:

„Jautrusis kompiuteris“ (Sensitive computer, Marco Testoni, 2004, 4 min)

Ir kompiuteriai, šniurkšt, turi jausmus. Štai, filmukas, kurį pažiūrėjęs gali pats tuo įsitikinti. Tiksliau filmukas žiūrės į tave - kompiuterį - ir maigys, daužys.
Pati M. Testoni „Sensitive computer“ idėja visai originali, bet pateikimas galėjo būti geresnis. Pritrūkau čia kokio vieno kito virusėlio iki pilnos laimės.

Filmuko nuoroda.

„Seserys Pearce“ (The Pearce sisters, Jo Allen/Luis Cook, 2007, 9 min)

Paskelbti BAFTA (Britų kino ir televizijos meno akademija) nugalėtojai. Linksmiausia tai čia:
Best film
Winner:
Atonement

Best British film
Winner:
This is England
Also nominated:
Atonement

:)

O man asmeniškai, žinoma, įdomiausia ši kategorija:
Short animation
Winner:
The Pearce Sisters - Jo Allen, Luis Cook
Also nominated:
Head Over Heels - Osbert Parker, Fiona Pitkin, Ian Gouldstone
The Crumblegiant - Pearse Moore, John McCloskey

Kol kas kandidatų filmukai online nesimėto, todėl kviečiu iškart susipažinti su winneriu:

AtomFilms.com: Funny Videos | Funny Cartoons | Comedy Central

„Kaimynai“ (Neighbours, Norman McLaren, 1952, 8 min)

Chech, ir kaskart, išgirdęs ką nors burbant apie tai, kokie lietuviai negeri, „kai kaimyno tvartas dega“, gali tam burbekliui parodyti šitą Normano McLareno stop motion gerulį sakydamas; žiū, kas Kanadoje vyksta. :)
Arba surengti akciją - kiekvienam kaimynui po gėlytę. Šie du gavo ne tokias, kokių tikėjosi.

„Šokinėjimas“ (Jumping, Osamu Tezuka, 1984, 7 min)

Čia slepiasi maža mergaitė arba boksininkas. :) Arba dar kas nors, bet šokdynė čia tikrai yra. O gal ne? Nes jei būtų, tai juk matytųsi ekrane, karts nuo karto, ar ne? Nebespėliosiu. Aišku tai, kad kažkam bešokinėjant gatvėje, atvažiuoja automobilis. Šokinėjimas tampa vis stipresnis ir intensyvesnis.
Nors „Jumping“ priskiriamas Kanadai, filmukas - pažintis su japonu Osamu Tezuka. Tinka ir bijantiems aukščio.

Kanų kino festivalio nugalėtojai kategorijoje „Short film“. Nuo 1947-ųjų iki...

Okėj, aš galbūt esu nepataisomas naivuolis, tačiau manau, kad į šį įrašą įmanoma surinkti visus trumpametražius, laimėjusius „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose. Na, bent jau du trečdalius iš jų tai tikrai.
Galinčius padėti, žinančius, kur internete slepiasi filmai, kurių čia nėra - mail to sarunui@gmail.com. Ačiū. p2p nuorodų nereikia :)
Kol kas man pavyko surasti trečdalį laureatų. Įrašas bus atnaujinamas kaskart, radus bent vieną iš likusių. Sąraše gali būti neatitikimų, pvz., oficialioje Kanų festivalio svetainėje 1995-ųjų nugalėtojas neskelbiamas. Rodomas tik žiuri prizo laimėtojas. O IMDB.com teigia, kad 1995-aisiais laimėjo „Gagarin“. Ką gi, patikėsim. O kol kas žiūrim, ką turim:

1947
Inondations en Pologne (Jerzy Bossak)

1949
Palle alene i verden (Palle Alone in the World, Astrid Henning-Jensen, 1947)

1951
Spiegel van Holland (Mirror of Holland, Bert Haanstra, 1950)

1952
Het schots is te boord (Herman van der Horst, 1951)

1953
Crin-Blanc (White Mane, Albert Lamorisse, 1953)

part 1


part 2


part 3


1954
Toot Whistle Plunk and Boom (Ward Kimball/Charles A. Nichols, 1953)



1955
Blinkity Blank (Norman McLaren, 1955)



1956
Le Ballon rouge (The Red Balloon, Albert Lamorisse, 1956)

Čia.

1957
Scurta istorie (A Short History, Ion Popescu-Gopo, 1956)



1958
La Joconde: Histoire d'une obsession (Henri Gruel/Jean Suyeux, 1958)

ir
La Seine a rencontré Paris (Joris Ivens, 1957)

1959
Motýli tady nežijí (Miro Bernat, 1958)

1960
Le Sourire (Serge Bourguignon, 1960)

1961
La Petite cuillère (Carlos Vilardebó, 1961)

1962
La Rivière du hibou (An Occurence at Owl Creek Bridge, Ambrose Bierce/Robert Enrico, 1962)

part 1


part 2


part 3


1963
Le Haricot (Edmond Séchan, 1962)

ir
In wechselndem Gefälle (Sounding the Surface, Alexander J. Seiler, 1962)

1964
Dawn of the Capricorne (Ahmad Faroughy-Kadjar)

1965
Nyitany (Ouverture, Janos Vadasz, 1965)

1966
Skaterdater (Noel Black, 1965)



1967
Skies Over Holland (John Fernhout)

1969
Cîntecele Renasterii (Renaissance Songs, Mirel Iliesiu)

1970
The Magic Machines (Bob Curtis, 1969)

1971
Star Spangled Banner (Roger Flint, 1971)

1972
Le Fusil à lunette (Jean Chapot, 1972)

1973
Balablok (Bretislav Pojar, 1972)

Čia.

1974
Ostrov (Остров, Vladimir Zuikov/Eduard Nazarov, 1973)

1975
Lautrec (Geoff Dunbar, 1974)

1976
Metamorphosis (Barry Greenwald, 1975)

1977
Küzdök (Fight, Marcell Jankovics, 1977)

1978
La Traversée de l'Atlantique à la rame (Jean-François Laguionie, 1978)

1979
Harpya (Raoul Servais, 1979)



1980
Seaside Woman (Oscar Grillo, 1980)



1981
Moto perpetuo (Béla Vajda, 1981)

1982
Merlin ou le cours de l'or (Arthur Joffé, 1982)

1983
Je sais que j'ai tort mais demandez à mes copains ils disent la même chose (Pierre Levy, 1983)

1984
Le Cheval de fer (Gérald Frydman/Pierre Levie)

1985
Jenitba (Marriage, Slav Bakalov/Rumen Petkov, 1985)

1986
An Exercise in Discipline - Peel (Jane Campion, 1986)

1987
Palisade (Laurie McInnes, 1987)

1988
Vykrutasy (Garry Bardin, 1988)



1989
50 ans (Gilles Carle, 1989)

1990
The Lunch Date (Adam Davidson, 1989)

1991
Z podniesionymi rekami (Mitko Panov, 1986)

1992
Omnibus (Sam Karmann, 1992)

1993
Coffee and Cigarettes III (Somewhere in California, Jim Jarmusch, 1993)



1994
El Héroe (Carlos Carrera, 1994)



1995
Gagarin (Alexij Kharitidi, 1995)



1996
Szél (Wind, Marcell Ivanyi, 1996)

1997
...Is It the Design on the Wrapper? (Tessa Sheridan, 1997)

1998
L'Interview (Xavier Giannoli, 1998)

1999
When the Day Breaks (Wendy Tilby/Amanda Forbis, 1999)



2000
Anino (Shadows, Raymond Red, 2000)

AtomFilms.com: Funny Videos | Funny Cartoons | Comedy Central

2001
Bean Cake (David Greenspan, 2001)

2002
Eso utan (After Rain, Peter Meszaros, 2002)

2003
Cracker Bag (Glendyn Ivin, 2003)

2004
Trafic (Catalin Mitulescu, 2004)



2005
Podorozhni (Wayfarers, Igor Strembitsky, 2005)



2006
Sniffer (Bobbie Peers, 2006)

2007
Ver llover (Watching it Rain, Elisa Miller, 2007)

Čia.

2008


Naudota literatūra:
Cannes film festival awards
IMDB/Cannes film festival awards
video.google.com
google.lt
yandex.ru

„Harpija“ (Harpya, Raoul Servais, 1979, 9 min)

Va, ko gero, tamsiausias ir geriausias R. Servais filmukas, nuskynęs Auksinę palmės šakelę Kanuose. Daug moralo čia nesulauksi, nebent „nekišk nosies ne į savo reikalus“, tačiau po filmo gali labai išalkti ir nervingai dairytis per petį bevalgydamas. :)
Pats Servais apie „Harpijos“ kūrimą:
„Harpya was my first attempt to combine live action images with animation. The live actors had to be incorporated in graphical backgrounds, for which I had to invent my own technique at the time. The result was rather satisfying, but very time consuming, because it really was limited to a one person's job. I guess Harpya will remain the only film ever made in this technique.“

„Chromofobija“ (Chromophobia, Raoul Servais, 1966, 10 min)

Chromofobija - spalvų baimė. Žmonijos istorijoje užfiksuota nemažai šios ligos proveržio atvejų. Pagrindinis simptomas: juodai baltas noras aplinkinius paversti pilkais, neišsiskiriančiais iš minios. Užsikrėtusiųjų sąraše galima rasti tokių plačiai žinomų asmenybių, kaip A. Hitleris ar J. Stalinas.
Chromofobija - vienas pirmųjų R. Servais animacinių filmukų, pasakojantis apie šios sunkios ligos sukelėjus ir būdus, kaip ją nugalėti.

„Goldframe“ (Raoul Servais, 1969, 5 min)

Tam-ta-ra-ram! Jis mano mėgstamiausias. Raoul Servais - Belgijos animacijos pradininkas ir pirmosios Europoje animacijos mokyklos įkūrėjas. Kaip ir J. Švankmajeris, Servais taip pat yra priskiriamas prie „tamsiųjų animatorių“. Gal man jau laikas susirūpinti?
„Goldframe“ pirmasis iš trijų belgo darbų, nominuotų „Auksinei palmės šakelei“ Kanuose. Tai animacinis filmukas apie režisierių, norėjusį būti pirmu visąlaik. Pirmesniu už savo paties šešėlį.

I MUST BE THE FIRST!

„Katytė sugrįžo“ (The cat came back, Cordell Barker, 1988, 8 min)

Žiūrinėjau vakar interviu su Ilja Bereznicku. Paprastas žmogelis, tūpa vedėja, kaip dažniausiai ir būna. Pabaigoj Bereznicko paklausė, kokius filmukus jis parekomenduotų žiūrovams, kaip vertus dėmesio. Truputį nustebau, nes atsakymas buvo toks: Bronzito „Na kraju zemli“ ir C. Barkerio „The cat came back“. Kadangi abu juos esu matęs, tai pasijutau labai apsišvietęs ir savim patenkintas. O nustebau, nes „The cat came back“ tikrai nebuvo mano asmeninis favoritas į šį blogą. Filmukas pasirodė per daug isteriškas ir užknisantis, (edit: taip, aš suprantu, kad toks jo tikslas, bet nu per daug) pats animacijos stilius tuom alsuoja. Bet jei Iljai patiko, tai gal ir tau patiks :)

„Gražiaakis žmogus“ (The man with the beautiful eyes, Jonathan Hodgson, 1999, 6 min)

Nesikabinėk prie vertimo.

Buvau visai pamiršęs, kad senais gerais laikais teko garbė aprašinėti ir recenzuoti šitą mylimą valkatą girtuoklį Ch. Bukowskį. Ir knygos jo dulka lentynoj, šniurkšt, šniurkšt, taipogi pamirštos, neskaitomos. Bet aš galiu! Tuojau, va, parodysiu tau The man with the beautiful eyes (pdf nuoroda, atsargiai) eilėraščio ekranizaciją ir, skambant modest mouse - bukowski.mp3, bėgsiu damušti pragaro, skirto vienišiems.

Te.

„Ratas“ (Das rad, Chris Stenner/Arvid Uibel/Heidi Wittlinger, 2003, 9 min)

Pasaulis akmenų akimis. Samanos čia auga greičiau nei plaukai ant tavo galvelės. Rytą nuo vakaro skiria sekundės dalis, o žmogaus apskritai nematyt. Na, nebent kai „fast forwardas“ perjungiamas į normalų režimą. Bet trumpam, nes stebėti „fast forward“ įdomiau. Minutė - babam! - atsiranda keliai ir gyvenvietės, dar minutė - babam! - ir turim dangoraižius, po minutės - babam! - nebėr civilizacijos. Užburtas ratas.

„Karlas ir Merlina“ (Karl ja Marilyn, Priit Pärn, 2003, 24 min)

Che, che, graži įrašo iliustracija. Ir net kažkiek susijusi su jo turiniu.
Užvakar atnaujinau pažintį su esto Priit'o Pärn'o kūryba. Ir kas iš to, kad keletą jo filmukų, pvz., „Karlą ir Merliną“, esu matęs jau ne kartą - vis tiek išvengti pavydo nesugebu. Vėl tie estai, kad juos kur, šluosto nosį Lietuvai, animacijoje galinčiai pasigirti nebent Iljos Bereznicko „Baubu“. :) O gal dar kuo nors? Gal ką praleidau? Nemanau.
24 minučių trukmės „Karl ja Marilyn“ pasakoja apie, em.. Karlą ir Merliną, aišku. Du skirtingus žmones su skirtingomis svajonėmis.
Karlas yra garsus ir turtingas. Jis, tiesiogine to žodžio prasme, vemia nuo kiekviename kampe persekiojančios šlovės, vieną dieną nuspręsdamas neatpažįstamai pasikeisti, kad galėtų ramiai sau vaikščioti gatvėmis.
Merlina, švelniai tariant, kitokia. Ji - paprasta kaimietė, norinti tapti garsia dainininke ar bent jau aktore (dar kartą pažiūrėk į įrašo iliustraciją).
Tiek Karlas, tiek Merlina savo tikslų siekia neleistinais būdais ir pasiekia, tik neaišku, ar kam nuo to geriau.

Karl ja Marilyn pt. 1



Karl ja Marilyn pt. 2

„Šarada“ (Charade, J. Minnis, 1984, 5 min)

Va, taip dažniausiai ir būna. Daryk ką nori, vis tiek liksi nesuprastas. Šio blogo autorius puikiai žino, kas tas yr, būti nesuprastam kompanijoj.
Todėl šiandien svečiuose pas „Trumpulius“ (kaip iškilminga) dar vienas Oskaro laureatas - Džono Minnis'o „Šarada“. Toks truputį absurdiškas ir labai linksmas nesusipratimas, įgarsintas paties režisieriaus.
Take a deep look:

„Į rūsį“ (Do pivnice, Jan Švankmajer, 1983, 15 min)

Oi turėjom fantazijos vaikystėj! Su draugais vos ne kiekvieną vakarą prisigalvodavom visokių bauginančių istorijų. Jaunesni po to, aišku, namo pareit vieni bijodavo, tai lydėdavom. Būdavo tarp tų istorijų ir pasakojimų apie rūsį; būū, sėdi ten, apačioj tamsoje koks nors švytintis ateivis ir grobia tuos, kurie drįsta įžengt į jo teritoriją. Arba tiesiog šiaip koks nors diedas su kirviu ten laukia mūsų. Kas kad simple, vis tiek baisu :)
Visgi lakesnę vaizduotę turi J. Švankmajerio „Do pivnice“ herojė, 6-7 metų mergaitė, einanti į rūsį bulvių. Pakeliui, laiptinėje, mergaitė sutinka porą kaimynų, kuriuos vėliau sutiks ir ten - apačioje. Būū, pasakėlė iš rūsio, kurią pažiūrėti galite čia.

Tiek pažinties su Janu Švankmajeriu. Kitą savaitgalį - kitas mano mėgstamas režisierius.

„Maistas“ (Jídlo, Jan Švankmajer, 1992, 17 min)

Kad ir koks piktas bebūčiau dėl nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ rezultatų, reikia tęsti savaitgalio pažintį su J. Švankmajeriu. Šiandienai - dar pora puikių siurrealistinės animacijos pavyzdžių.
Tiems, kas dar nevalgė, siūlau greit greit pavalgyti, o jau pavalgius kviečiu prie sotaus kompiuterio ekrano žiūrėti „Maistą“ - trijų dalių (kaip priklauso: pusryčiai, pietūs ir vakarienė) pasakojimą apie tai, be ko negalime gyventi. Niam niam.

Jidlo (aka Food) - Jan Svankmajer 1992
Uploaded by piiker

„Vyriški žaidimai“ (Mužné hry, Jan Švankmajer, 1988, 15 min)

Futbolas - sporto karalius! Visas pasaulis žiūri futbolą! Nėra nieko geriau už bokalą alaus ir futbolo rungtynes per teliką arba gyvai - stadione! Gooooooaaaaaal!
„Mužné hry“ - filmas-patarimas tikriems vyrams, kaip reikia žaisti, norint laimėti futbolo rungtynes. Beje, tinka ir kitoms sporto šakoms.

„Et cetera“ (Jan Švankmajer, 1966, 8 min)

Taigi, taigi, ir suėjo netikėtai, nelauktai „Trumpuliams“ savaitė. Dedu ant torto penkiasdešimtadalį žvakutės ir sugalvoju norą, kurio niekam nesakysiu, ir užpūčiu.
Savaitės sukakties proga būtų pats laikas susipažinti su mėgstamiausiais mano režisieriais. Pradėsiu nuo siurrealisto, čekų animacijos senelio Jano Švankmajerio, apie kurį daugiau informacijos rasite čia. Nuo savęs galiu pridėti tik tiek, kad tai vienas iš tų „negailestingų“ režisierių. Negailestingų savo kvailiukams personažams.
„Et cetera“ - trijų dalių istorija apie žmogaus savęs paieškas, tobulėjimą, nužmogėjimą, savęs paieškas, tobulėjimą, nužmogėjimą ir t.t., ir t.t. Czech it out:

„Pastatas“ (Le building, Marco Nguyen/Pierre Perifel/Xavier Ramonède/Olivier Staphylas/Rèmi Zaarour, 2005, 2 min)

„Pastato“ kūrimui prireikė net penkių režisierių. Sunku įsivaizduoti, kiek prakaito išlieta, kiek nervų sugadinta, kiek prasiginčyta bekuriant šį šedevrą. Vardan ko visa tai? Vardan Jūsų, tamstelės. Įvertinkit:

„Muzika vienam butui ir šešiems būgnininkams“ (Music for one apartment and six drummers, O. Simonsson/J.S. Nilsson, 2001, 10 min)

Per tą laiką, kol vedžiojate savo šunį lauke, jūsų namuose gali atsitikti baisūs dalykai. Štai, pvz., Švedijoje siautėja gauja pavojingų buitinių muzikantų, galinčių priversti groti jūsų kvepalus, skutimosi putas, dulkių siurblį ir kitus bute esančius daiktus. Mūsų Lietuvėlė nėra labai nuo šių banditų nutolusi, so, beware!
Švedų O. Simonsson ir J.S. Nilsson muzikiniam šortui „Music for one apartment and six drummers“ pedantizmo vedamas norėjau priskirti žymę „silent“, nes filme kaip ir niekas nekalba. Bet tas „silent“ būtų labai jau nelogiška: