„The suicide“ (Jeff Markey, 2006, 15 min)

Charles Bukowski - Savižudis

Mąstymas apie savižudybę buvo įprastas Marvino Denningo užsiėmimas. Kartais šios mintys keletui dienų ar net savaičių išsisklaidydavo ir jis pasijusdavo galįs būti beveik normalus, pakankamai normalus, kad kurį laiką pajėgtų gyventi visai padoriai. Tačiau turėtas potraukis ir vėl grįždavo. Tokiomis dienomis gyventi darydavosi nebepakeliama. Bergždžiai stumdamos valandas ištisos paros uždūsdavo beprasmybėje. Žmonių balsai, veidai, elgesys tiesiog pykinte pykindavo.
Kaip tik dabar, grįžtant iš darbo, jį ir vėl užvaldė noras žudytis. Išjungė radiją. Vairuodamas klausėsi Bethoveno trečiosios, tačiau muzika ėmė atrodyti nevykusi, dirbtina ir nenatūrali.
„Šūdas,“ – tarstelėjo.
Marvinas kaip tik važiavo ant pakeliui į namus esančio tilto. Šis tiltas jungė vieno didžiausių pasaulyje uostų krantines.
Ties tilto viduriu Marvinas sustabdė automobilį, įjungė avarinį signalą ir išlipo lauk. Palei tilto turėklus buvo nutiesta atbraila, – užlipo ant jos.

Skaityti toliau. Arba iškart žiūrėti ekranizaciją:

„Uodega“ (Rasa Jonikaitė, 2007, 5½ min)

Lietuva, Lietuva! Ir filmukas, apie kurį daug neprišnekėsiu. Iš pradžių, kai žiūrėjom, tai apskritai nesupratau, kas per: debilavotas vilkas, ne ką intelektualesni rėkaujantys medkirčiai ir gudri (prašau nemaišyti su žodžiu „protinga“) lapė. Tik ta uodega eketėj kažkokią vaikystės pasaką priminė. Gi čia Kosts Kubilinsks!
Ir Rasos Joni diplominis bakalauro darbas, vėliau tapęs knygele vaikams.

„Latvietis“ (Jānis Cimermanis, 2007, 9 min)

Paskutinį kartą sakau: patinka man istoriniai kūrinukai, kad tave kur. :)
O dar jei ta istorija tokia artima kaip čia, tai išvis puiku. Savo esybe B. Bozzetto „Cavallette“ primenantis braliukų „Latvietis“ po keleto kosmetinių pakeitimų realiai galėtų vadintis „Lietuvis“ - dviejų Baltijos šalių istorija skiriasi nesmarkiai. Bet ką padarysi, apšoko mus kaimynai.
Galiu tik kaimyniškai bambėti/kritikuoti: su pabaiga, manyčiau, šioje animacijoje nepersistengta. Kita vertus, istorija tęsiasi, todėl nėr čia ką labai baiginėti.
Nepersistengta ir su subtilumu - ypač nereikėjo tų vardų virš kiekvieno personažo galvos. Pažįstam, pažįstam. :)
Nepersistengta su tarptautiniu pateikimu. Aišku, čia gal problema tik ta, kad į youtube pateko rip'as su latviškais titrais, + net jei ir žinau, kad Ivanas Rūstusis mėgo frazę „Až esmi tsar' vsija Rusi“, o Petras Pirmasis ieškojo „lango į Europą“, vis tiek norėtųsi angliškų titrų.
Ai, pakaks čia draugiškai bambėt. Visi gi puikiai žinom, ką rėkavo Stalinas su Leninu, jau nekalbant apie Hitlerį, bet vis tiek pažiūrim:

„Fík ve škole“ (Rudolf Čechura, 1975, 6½ min)

Taip, ponios ir ponai! Mano vakarykštis tylus išsišokimas nebuvo šiaip sau! Tai buvo kvietimas prisiminti senus gerus laikus! Kvietimas į prisiminimų vakarą „Kam virš dvidešimt“. :)
Visi, kadaise augę didžiojoje Tarybų Sąjungoje - prisijunkite, prisiminkite, kaip buvo gera ir gražu sulaukti filmukų ne tik iš „matuškos“, bet ir iš šiltųjų kraštų. Pvz., Čekoslovakijos. Cha, cha. Ten gyveno toks didelis, intelektualus šuo, kuris vadinosi Fikas. Jis irgi jus pamena. Kartu su jumis koja kojon į mokyklą ėjęs šunelis šiandien panoro priminti, kaip tai atrodė. Tę.



Aš, jeigu ką, irgi nifiga nesuprantu nei čekų, nei slovakų, nei čekoslovakų. Ir vis dėlto, man tai netrukdo nostalgintis.

„Принцесса и людоед“ (Эдуард Назаров, 1977, 5 min)

„Endstation: Paradies“ (Jan Thüring, 2000, 7 min)

Žiurkutiškas ir bomžiškas gyvenimas Vokietijoje. Vienądien šie šlykštūs padarėliai supranta, kad taip tęstis nebegali ir patraukia išsvajotojo rojaus link - į žalesnę gamtą.
Ar pavyks jiems įveikti netikėtą kliūtį? Keletui iš jų pavyks tai padaryti? Kas lauks žiurkučių už minėtosios kliūties? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - Jano Thüringo „Endstation: Paradies“.

„Vincent“ (Tim Burton, 1982, 6 min)

O mano sese Depresija, visomis gedulo spalvomis sužibusi, kaip tau nuskilo - aš pagaliau pažiūrėjau šitą nemirtingąją klasiką.
Galėtų šiandieną saulė nešviesti, nes po vakar jaučiuosi kaip Timo Burtono Vincentas. Tiksliau, tamsioji jo pusė.



Jei kam nors sunku su anglų kalba, lai bando žiūrėti rusišką vertimą.

„Atraksion“ (Raoul Servais, 2001, 9½ min)

Kol kas paskutinis, bet ne prasčiausias R. Servais darbas. Na, ir ne geriausias. :)
Jei prieš tai rodytą filmuką pavadinau hamletišku (nieko ten per daug hamletiško, iš tikrųjų), tai šitą vaizduojamąją poeziją beigi potraukį pavadinkim ikarišku. Vis tie dideli norai ir mažos galimybės.

„To speak or not to speak“ (Raoul Servais, 1970, 10½ min)

Nesusilaikiau. Šiandien, o gal ir rytoj, pabūsiu egoistas ir vėl kišiu eterin savo mėgstamiausią animatorių. Apie jį jau esu prikalbėjęs čia kokius tris įrašus į kuriuos tingiu dėti nuorodas, todėl kam įdomu, susiraskit patys, nes aš tikrai tingiu. :)
O kad jau čia susirinkom, netingiu iškelti beveik hamletišką klausimą - „To speak or not to speak“. Pats ir atsakyčiau, kad „not to speak“, bet pastaruoju metu esu pakankamai kalbus, todėl „let's speak“, šitaip pritariant žemiau nupieštam žmogeliui, kuris paklaustas antrojo klausimo „What's your opinion about the actual political situation?“ iš pradžių kiek naiviai, hipiškai atsakė: „Make love“. O po to susiprato ir pasitaisė: „Love this, love that. Buy this, buy that“. & bye.

„9“ (Shane Acker, 2005, 10½ min)

Trumpo metro animacijos meinstrymas, jei taip galima pavadinti. Kiek teko naršyti po visokiausius forumus, blogus etc., dauguma žmonių šitą Shane Ackerio „devynetą“ kartu su M. Osborne'o „More“ gan dažnai priskiria saviesiems „my very own“ topams. O ir iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad netgi tie, kurie mažai domisi trumpametražiais ir animacija, lengvai užkimba ant šio kūrinėlio. Ką gi, kibkit, žuvelės, kibkit, nes jau greitai į eterį bus paleistas pilnametražis, lygiai tokiu pat pavadinimu - 9. Su garsiais, bet šįkart tik įgarsinančiais E. Wood ir J. Connelly. Įdomu, ką jie ten pasakys, nes originale tai kaip ir niekas nekalba. :)



Beje, chebra, negailėkit balsų ir sudalyvaukit naujoje apklausoje, bo man egzistencinė krizė šimtojo įrašo proga ir t.t. Kažkas ten jau balsavo, bet šiandien apklausą pakoregavau, tai būtų miela malonu, jei darkart prabalsuotų.

„Katten Mons“ (Mons the cat, Piotr Sapegin, 1995, 4 min)

Rusų kilmės norvego Piotro Sapegino pasaka apie katuką su didžiuliu apetitu, kiek češyriška šypsena ir nelabai češyrišku kūno sudėjimu - „Katten Mons“.
Nes baiginėjasi mano katino dienos.

„La cabina“ (The phone box, Antonio Mercero, 1972, 35 min)

Demonoido atgimimo proga. Nes nu, vos tik jis atsigavo, iškart ir parsisiunčiau šitą „Telefono būdelę“. :)
Nelabai trumpas, mane asmeniškai gerokai paerzinęs filmas, kurį imdb.com kažkodėl priskiria prie „horror“. Gal dėl pabaigos, kurios čia nespoilinsiu. O pradžią papasakoti galiu: žmogelis, pamatęs naujutėlę telefono būdelę, sugalvoja kažkam iš jos paskambinti. Užeina į vidų ir rinkdamas numerį supranta, kad telefonas neveikia. Negana to, nebeveikia ir būdelės durys - nėr kaip išeit. Vargšelis grumiasi su tomis durimis, o jos nepasiduoda. Tuo metu aplink būdelę jau prisirenka minia žmonių. Dauguma jų, aišku, juokiasi iš vargšo (labiausiai erzinanti vieta), kuriam ta proga nutinka kažkas panašaus į „klaustrofobiją akvariume“. Atsiranda tik pora entuziastų, norinčių padėti. Nepavyksta nei jiems, nei vėliau atvyksiantiems gaisrininkams beigi policininkams...
Valio mums, mobiliajame amžiuje gyvenantiems!

1/4



2/4



3/4



4/4



Taigi, gan smarkiai sukapotas jutūbinis filmo variantas. Kad nepasirodytų per maža, priedo įdedu ir google video versiją - su angliškais titrais (filme dialogo nedaug, jei ką), bet lochiška kokybe.

„Father and daughter“ (Michael Dudok de Wit, 2000, 8 min)

2001-aisiais Oskarą laimėjęs olando M. Dudok de Wit'o filmukas „Tėvas ir duktė“ buvo ilgą laiką mano ignoruotas dėl skystumo. Labai jau čia snobiška atmosfera - tie dviračiai, valtelė ir t.t.
Kai kurie kadrai smarkiai primena J. Noršteino „Pasakų pasaką“ (pridėjus vieną kadrą prie kito - nebeprimena), bet ten žymiai kiečiau. O šiandien man puikiai tinka šitas minkštimas.
Beje, ką padariau iškart po filmuko peržiūros, tai parsisiunčiau „The Danube waves theme by Iosif Ivanovici“. :)

„Powers of ten“ (Charles Eames/Ray Eames, 1977, 9 min)

Dokumentika, arba pusiau dokumentika. Manęs - apolitiško, amoralaus ir visaip kitaip asocialaus žmogaus niekad pernelyg nedominęs ir nežavėjęs žanras. Iki šiol. Iki Charles & Ray Eames'ų porelės „dešimtukų“.
Viskas šiame filmuke prasideda labai paprastai - du ant pievelės piknikaujantys žmonės rodomi iš viršaus. Pradžioje pasirenkamas metro plotas, paskui - 10 metrų, po to - 10*10=100 m, 10*10*10=1000 m, 10*10*10*10=10000 m ir t.t. Na, ko gero, supratai :) Šitaip besidauginant dešimtukams pradinis vaizdas vis labiau tolsta, kol žiūrovas patenka į kosmosą, o vėliau - dešimtukams sugalvojus mažėti - atgal. Smarkiai atgal. Ir tada jau belieka nuspręsti pačiam - dideli ar maži mes šioj visatoj.

„Labirynt“ (Jan Lenica, 1961, 14 min)

Valio, broliai ir sesės, dėdės ir tetos! Valio, ponios ir japonai! Valio ir dar kartą valio! Vakar įsigijau porelę DVD. Toookią porelę, kokią tiesiog privalėjau turėti ne kokiu nors ten DVDrip (tas „rip“ man labai su „rest in pieces“ susiasocijuoja) formatu, HDD gulinčiu, o būtent - dviejose gražiose dėžutėse. Taigi, 80 zlotų/litų vertės pirkinukas pavadinimu „Antologia polskiej animacji“ ir „Antologia polskiej animacji dla dzieci“ jau pakaitomis ūžauja mano DVD grotuve. Labai ačiū už šį pirkinį Evelinos draugės (jos vardas irgi Evelina) broliui, kuris net iki Lenkijos nuvažiavo, kad mums jį nupirktų! Na, ok, į Lenkiją jis važiavo savo reikalais, bet ir dėl mūsų oi kaip pasistengė! :)
Anyway, užteks čia rėkauti kaip mažam vaikui, nesolidu. Aš gi, rimtas blogeris būdamas, privalau dabar apžvelgti pirkinį, išvardinti pliusus ir minusus, beigi parašyti rimtą, visus blogapedijos standartus atitinkantį straipsnį. Pradėsiu nuo „Antologia polskiej animacji“ dlia vzroslyx :)
Blemba, kol rašau šitą tekstą, mano mažė apsikakoja iki ausų ir tenka keisti pampersą, tuoju veiksmu prarandant keletą įdomių minčių, bet gal ne visas.
Taigi, išpakuoju aš tą DVD, o ten nuoga moteris guli. Tokia, tipo sixties, ar panašių laikų, gėlyčių ant kūno prisipaišius, žiūri į mane. Aš irgi žiūriu, ir beveik nepastebiu, kad vietoj vieno laukto disko, pakuotėje net du DVD „devintukai“ + knygelė apie filmukų autorius; jų biografijos, filmografijos ir kita kompromituojanti medžiaga. Iškart puolu tikrinti filmukų „playlistą“, kad įsitikinčiau, jog mano seniai medžiota Mareko Skrobeckio 2005-ųjų metų juosta „Ichthis“ tikrai yra čia. Yra. Laukiu nesulaukiu laikų, kuomet Ichthis išplauks į platųjį internetą ir vienądien galėsiu jums jį parodyti. Dar čia yra pora didžiai gerbiamo D. Szczechuros kūrinių - „The chair“ ir „The journey“. Gaila, kad nėra jo „Literos“ - trumpametražio su, ko gero, geriausia pabaiga ever. :) Užtat yra Z. Rybczynskio „Tango“ ir „Zupa“, W. Haupės ir H. Bielinskos „Zmiana warty“ (taip ir norisi pasileisti to paties pavadinimo Bob Dylano dainą „Changing of the guards“, bet pasileidžiu Patti Smith atliekamą dainos koverį ir vardinu toliau: ), pora W. Borowczyko šedevrų, kurie man vis dar yra per sunkūs, Jerzy Kucios, Piotr Dumalos kūriniai ir t.t. Iš viso 28 filmukai, kurių gretose, mano nuomone, vienintelis be reikalo įsipaišęs - T. Baginskio 3D kompiuterinė „Katedra“. Bet toji katedra nominuota Oskarui, todėl viskas kaip ir aišku. Visą „Antologia polskiej animacji“ „playlistą“ gali pamatyti čia. Jei, kaip ir aš, pradėsi varvinti seilę, gali mėginti užsisakyti DVD internetu. Bet nežinau, kaip bus su pristatymu, todėl siūlyčiau geriau susirasti pažįstamų, reisuojančių į Lenkiją.
Ok, nuo kalbų, prie vaizdų. Minėtame „playliste“ esančius kūrinius sugaudyti online nėra labai paprasta - jie, ko gero, griežtai saugomi Lenkijos spec. tarnybų. Bet keletą visgi radau. Vienas iš geriausių, stebuklingu būdu youtubėje atsiradęs Jan Lenicos „Labirintas“. Jis, beje, ir iliustruoja mano jau smarkiai pamiltos antologijos viršelį. Bet jau išdžiuvo burna, todėl pakopipeistinsiu, ką apie jį mano kiti:
Made in 1963, Lenica created "Labyrinth" a self-consciously Kafka-esque tale of a winged lonely man literally devoured by totalitarian rule. Along with Jiří Trnka's Ruka (The Hand, 1965), Labirynt is considered to be one of the finest political animations ever made.

1/2



2/2

„Baubo aritmetika“ (Ilja Bereznickas, 2004, 6½ min)

Nepyk, Ilja. Su visa pagarba, bet šiandien aš piktas.

Kuomet sugalvojau rašyti šį blogą, kažkaip pasižadėjau sau - jokios kritikos. Šiuo atveju, žodžių junginio „jokios kritikos“ reikšmė būtų tokia: nafig rodyti filmukus, kurie nei tau, nei kitiems nebus įdomūs. Nafig apie juos kažką kalbėti ir pirštu baksnoti. Aha, iš čia ir išplaukia priežastis, pakoregavusi mano nuomonę/pasižadėjimą (skambiai pavariau, ou jė).
Matai tą snukį, iliustruojantį įrašą? Čia ne šiaip sau snukis, o Baubas. Kadaise mane dominęs vaikystės Baubas, kurio tęsinys irgi turėjo sudominti. Deja. Vakar pakvietęs Eveliną su Maja prie ekrano, šūktelėjęs „Chebra, radau baubo tęsinį. Pažiūrim. Nupažiūrimgi.“ dar neįtariau, kas mūsų laukia.
Aš apakęs. Ne todėl, kad filmuke porąkart kvailai kartojama ši „aš apakęs“ frazė, bet todėl, kad tai ne tęsinys, o kažkoks gaidys. Iš tikrojo stebuklėlio baubo neliko nieko - nebėra subtilumo, poezijos, vietoj baubo - bomžas, vis nevietoj rėkaujantis „aha, prireikė!“, o ir katinas nebetoks prikolnas. Tiksliau, čia jo praktiškai nėra. Užtat atsirado dozė lėkštų bajerių, kvaila muzikėlė ir šlykšti „šiuolaikinė“ animacija. Sunku patikėti, kad tai to paties žmogaus kūrinys. Bet gal kam patiks:

„Воздух“ (Air, Константин Бирюков, 2007, 4 min)

Obsoliučiai šviežias (jei lyginsim, kad ir, tarkim, su prieš tai čia rodytu Scorsese) kūrinys iš Rusijos - Konstantino Biriukovo multikas „с глубоким смыслом“ „Air“. Tas smyslas čia galėtų būti ne juodas, o pilkas - man labiau patiktų. Ir, ir neklausykit Rammstein, va:



Šaltinis: emult livejournal komuna.

„The big shave“ (Martin Scorsese, 1967, 5½ min)

Martinas Scorsese, kaip ir priklauso save gerbiančiam režisieriui, karjerą pradėjo nuo trumpo metro. Tuo man trumpametražiai patinka - jų autoriai dažniausiai būna dar jauni, drąsūs, paeksperimentuoti mėgstantys, Holišūdo šlovės smarvėje nepaskendę žmonės.
„The big shave“ arba „The big shave... or Viet '67“ - filmas-metafora, bandęs savo pasirodymu pabūti dar vienu Vietnamo karo priešininku. Siužetas čia gan paprastas - ateina žmogelis rytinio tualeto atlikti. Pasiima peiliuką, skutasi, skamba graži muzika. „Po skutimosi jėga“!
Žodžiu, žiūrim, kol nepradėjau spoil'inti. Bet kad ir kaip nemėgčiau to daryti, turiu įspėti - there will be blood.

„Guide dog“ (Bill Plympton, 2006, 6 min)

Pamenat šitą beprotį šunį? B. Plymptonui, pasirodo, vienos jo istorijos nepakako, todėl turime tęsinį - Guide dog. O gal tiksliau, priešistorę. Bent jau taip Evelina sakė, kai pažiūrėjo. Logyčno - šunelis čia dar ne toks paranojikas, koks bus vėliau. Jam tiesiog labai nesiseka. Labai.



PS. Gaila, kad ankstesnis filmukas pašalintas iš dailymotion svetainės dėl „terms of use“ - gan sudėtinga žiūrėti „Guide dog“ nemačius „Guard dog“. Todėl tarkim, kad šis įrašas skirtas tiems, kurie žiūrėjo „Trumpulius“ nuo pat pradžių.
PPS. Kažkokios plymptooniškos ir šuniškos pastarosios dienos.

„Spider“ (Nash Edgerton, 2007, 9 min)

Ok, va dėl to aš ir nemėgstu kvailų bajeriukų. Tokių darželinukiškų „bū!“, kaip kad čia parodytas.
Cha, cha, vargšai „Spider“ personažai. Nu rimtai, vargšai. Skambės kaip „sviestas sviestuotas“, bet filmuko kūrėjų veiksmus Jack & Jill porelės atžvilgiu įvardinti galiu tiktai kaip žiauriai žiaurius. :)
Nerekomenduoju žiūrėti silpnus nervus turintiems:

„Spin“ (Jamin Winans, 2005, 8 min)

Kažkada, seniai, seniai, prieš du metus, vienu iš mano mėgstamiausių šortų buvęs, o po to keistai pamirštas Jamin Winans'o „Spin“.
Drįstu teigti, kad tai - visiškas popsas. Labai liuksiškai sukaltas popsas, jei nekreipsime dėmesio į to „God is a DJ“ vaidybą.

„Dobermann“ (Florian Henckel von Donnersmarck, 1999, 4 min)

Yra toks vokiečių kurzfilm DVD ant šio svieto - „Shocking shorts“ vadinasi. Tai va, jame galima rasti trumpametražį „Dobermann“, kuris patiks visiems šunų mylėtojams. Sakyčiau, puiki dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie tai, kas nutinka blogiems dėdėms, piktus šunis erzinantiems.
Dėl dokumentikos arba autentikos tai aš kiek pagražinau, nes bežiūrint šitą reikalą, poroj vietų susidaro „taip nebūna“ įspūdis. O ar šis trumpametražis tikrai „shocking“, turėčiau spręsti ne aš - puikiai išauklėtos bei atsidavusios ir itin paklusnios šunelės šeimininkas (beje, jos lojimas supykus yra labai panašus į to dobermano), o kas nors, šunų bijantis.
Filmukas be „embed“ funkcijos padėtas čia.

„Mexican standoff (Falling into you)“ (Parson Brown, Bill Plympton, 2008, 3½ min)

Naujas bajeris „Trumpuliuose“. Muzikinis kažkokio olando vaizdo klipas, kurį (re)animavo visiems mums gerai žinomas merikietis Bill'as Plympton'as - „Mexican standoff (Falling into you)“. Pažiūrėjau ir tariau sau: daugiau tokių vaizdų. Jėga.



Beje, žiauriai nemėgstu užsiiminėti svetimo turinio „vertimu“, todėl siūlau prenumeruoti mano gReaderio šarinamas naujienas - http://feeds.feedburner.com/shashashared.

„Baby story“ (Bruno Bozzetto, 1978, 10½ min)

Kažkaip visai nesmagu šiandien čia lįsti su savo filmukais, kuomet praktiškai visas blogeriai.net srautas užkimštas BLOGin'u, bet o ką padarysi. Gal ne man vienam ši konferencija ne taip smarkiai rūpi. :)
Taigi. Visai buvau pamiršęs šitą B. Bozzetto filmuką. Visai be reikalo, nes nėštumo laikotarpiu keliskart žiūrėjom. Labai prikolnai pavaizduotas kūdikio atėjimas į pasaulį. Nuo spermatozoidų atakos iki ginekologo rankų.

Baby story
Uploaded by MinestraVagante

„Undo“ (Marcin Wasko, 2003, 3 min)

3D filmukas, dažnai per klaidą priskiriamas lenkui Tomekui Baginskiui, kuris čia turbūt iš tikrųjų nagus prikišęs, jei jau padėkoje minimas. Apsirikti nesunku, nes tikrasis autorius, irgi lenkas Marcin Wasko yra vienas iš T. Baginskio Fallen art'o animatorių. Apsirikti nesunku dar ir dėl to, kad oficialioje svetainėje labai jau mažai informacijos apie kūrinį pateikiama. Na, yra making of'as, dar šis bei tas, o, va, metų, kada filmukas sukurtas, nėra. Užknisa mane tokie bajeriai :) Tarkim, kad metai - 2003. Čia pats sugalvojau, kad jau taip. A, visgi radau ir metus, atsiprašau.
Anyway, žiūrim. „Negaliviskoatstatytispausdamasctrl+z“ idėja gal kiek ir banaloka, nu o bet tačiau man patiko.



Jei patiko dar kam nors, filmuką galima drąsiai parsisiųsti atminimui iš čia. Ta proga ir naują žymę sugalvojau - „free legal download“.

„Broken down film“ (Osamu Tezuka, 1985, 6 min)

Japoniškas vesternas, hehe. Gerai skamba, ane? Ir ne šiaip sau japoniškas vesternas, o, vėlgi, iš mano kartais mėgstamos pademonstruoti „filmų apie filmus“ serijos.
Šį ystvesterną rekomenduočiau žiūrėti taip: spaudžiam ant flash playerio (bet kur, išskyrus „play“ ikonas) -> patenkam į youtube puslapį -> spaudžiam „play“ -> spaudžiam „pause“, palaukiam, kol pilnai užsikraus -> spaudžiam „full screen“ -> vėl spaudžiam „play“ -> žiūrim ir nemušam monitoriaus - nepadės.

„Die hard“ (Konstantin Bronzit, 1997, 1½ min)

Ne, tai nėra koks nors nevykęs balandžio pirmosios pokštas. Na, beveik. Nes, pvz., imdb.com svetainė su tokiu posteriu šalia filmo pavadinimo lankytojus apgaudinėja ištisus metus. :)
Bet čia iš tikrųjų vaidina Bruce'as ir jis tikrai yra kietas riešutėlis bet kam. Saugokis, Chuck'ai.