Nepyk, Ilja. Su visa pagarba, bet šiandien aš piktas. 
Kuomet sugalvojau rašyti šį blogą, kažkaip pasižadėjau sau - jokios kritikos. Šiuo atveju, žodžių junginio „jokios kritikos“ reikšmė būtų tokia: nafig rodyti filmukus, kurie nei tau, nei kitiems nebus įdomūs. Nafig apie juos kažką kalbėti ir pirštu baksnoti. Aha, iš čia ir išplaukia priežastis, pakoregavusi mano nuomonę/pasižadėjimą (skambiai pavariau, ou jė).
Matai tą snukį, iliustruojantį įrašą? Čia ne šiaip sau snukis, o Baubas. Kadaise mane dominęs vaikystės Baubas, kurio tęsinys irgi turėjo sudominti. Deja. Vakar pakvietęs Eveliną su Maja prie ekrano, šūktelėjęs „Chebra, radau baubo tęsinį. Pažiūrim. Nupažiūrimgi.“ dar neįtariau, kas mūsų laukia.
Aš apakęs. Ne todėl, kad filmuke porąkart kvailai kartojama ši „aš apakęs“ frazė, bet todėl, kad tai ne tęsinys, o kažkoks gaidys. Iš tikrojo stebuklėlio baubo neliko nieko - nebėra subtilumo, poezijos, vietoj baubo - bomžas, vis nevietoj rėkaujantis „aha, prireikė!“, o ir katinas nebetoks prikolnas. Tiksliau, čia jo praktiškai nėra. Užtat atsirado dozė lėkštų bajerių, kvaila muzikėlė ir šlykšti „šiuolaikinė“ animacija. Sunku patikėti, kad tai to paties žmogaus kūrinys. Bet gal kam patiks:
2008-04-11
„Baubo aritmetika“ (Ilja Bereznickas, 2004, 6½ min)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
11 komentarų:
Perskaičiusi šį įrašą, susiradau, pradėjau žiūrėt. Ir tiesa sakant neištempiau iki galo.
Salomėj, kur tu ten ką susiradai? :) Čia gi, cituojant keletą šiam blogui simpatizuojančių personų; „viskas kaip ant lėkštutės padėta“. :)
Beje, reikėjo ištempti iki galo (bene būsi pagr. minties nesulaukus, prunkšt) - pabaigoj to bičiuko mama flirtuoja su jo mokytoju. Tikra šiuolaikiška pasaka :))
Kur susiradau? Kompe savo darbiniam. Žinau, kad turėjau, bet nebuvo laiko pažiūrėt. Būna ir taip. Įrašas šis priminė (nes pamiršus buvau jau visai). Nu neištempiau, neištempiau iki galo niekaip... Nėr atmosferos ir taškas.
P.S. Žiūrėt ala youtubinius ir visokius filmukus, darbe pravalas. Pas mus paprasti puslapiai vos vartosi.
eik tu sau, aš tai darbe net ir mp3 failus laikyt bijodavau - ateis pikti dėdės, atims kompiuterį, be darbo liksi etc.
dėl youtubinio ir visokio kitokio plauko flash playerių, tai: ryte paspaudi play, iškart paspaudi pause, palauki kol užsikraus ir į darbo pabaigą pažiūri filmuką :)
vajkaj, darbe dirbti reikia, tada nebus ko bijoti :p
ok, motin, nuo rytojaus aš oficialiai pradedu ieškoti darbo. parašysiu apie tai savo bloge :p
Aš darbe daug darbui puslapių atsidarau, tai ir taip daug tabų. Tai erzina papildomi su besikraunančiom youtubem.
Nelaikau ir aš daug visko. Bet buvau kartą pesimetus folderiuką iš svetimo USB, va tamsta ir priminėte, kad reikia pažiūrėt ir panaikint.
Ieškot darbo? Ane? Aš tai neieškau, bet į pokalbius nueinu (jei atranda kas CV kokiam cvonline), ir visai norėčiau rast.
mjo, gradientai nekokie. Spėju, čia daugiau Iljos sūnus pasidarbavo. Gale tan titruose parašyti du vardai su Bereznicko pavarde :)
Oi, bet tikrai nekas. Nei idėjos geros, nei animacijos gražios...
Tai Danas Bereznickas čia „tik“ vienas iš dviejų animatorių. Visi kiti nuopelnai priskiriami Iljai (http://www.lfc.lt/lt/Page=MovieList&ID=3101&GenreID=456&Y=2001&C=). Nors iš patikimų šaltinių (titrų filmuko pabaigoje) teko girdėti, kad tekstus šitam reikalui rašė ne kas kitas, o Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, chi chi. :/ Bent jau dainos tekstus :)
nesapakyčiau, kad lapai sužavėjo tęsinys..
Rašyti komentarą