„Fluidy“ (Andrzej Kondratiuk, 1967, 6 min)

Daug nepasakosiu. Tik tiek, kad esu labai aptingęs - žiūriu daug, dalinuosi mažai. O kartais ir žiūriu mažai trumpametražių. Va, vienai skaitytojai esu skoloj filmuko paviešinimą, bet kad pats dar jo nemačiau. Sorry, gėda, one day.
Bet va, šiandien readery išvydau Kondratiuko pavardę ir supratau, kad šito reikia nepraleisti - jo Balioną jau seniai planuoju čia paskelbti, ale bėda, nėra Baliono online :)
Užtat yra Skysčiai. Bet neskystai :) Eilinis respekc Se-Ma-For studijai:

„Czarny kapturek“ (Little black riding hood, Piotr Dumała, 1983, 6 min)

Juodakepuraitė su pornūchos elementais.
Va tau ir Dumala :)

„Dobranocka“ (Daniel Szczechura, 1997, 16 min)

Prieš 18 valandų internetą pagaliau pasiekė dar vienas gražuolis. Tą gražuolį nupiešė Stasys Eidrigevičius - žmogus, iš kurio be sąžinės graužaties pavogiau avatarą, kurio posterius rėminom ir kabinom ant sienos raudonajam kambary lazdynuos, ir kurio superinį albumą Evelinai kadaise padovanojo Linužė. O režisavo šitą gražuolį ne kas kitas, o mano pastoviai giriamas Szczechura. Kas gali būti geriau? Na, yra tų dalykų, bet nedaug :)
Taigi, labanaktukas:

1/2



2/2



PS. nesuprantantiems, kas kalbama pradžioj ir pabaigoj, tai yra J. Wolek eilius. Jo ruošti nesiverčiu versti nesiruošiu, nes gautųsi kažkas panašaus į jakištam :))
PPS. koks sutapimas, vakar kaip tik svarsčiau galimybę nusižengti principams ir įkelti labanaktuką į blogger video tiesiai iš savo kolekcijos.

„Steps“ (Zbigniew Rybczynski, 1987, 25 min)

Suprantu, ilgi šitie Potiomkino Rybčinskio laiptai, bet bent jau vien dėl bendro išprusimo verta pažiūrėti.
O kas nežiūrės, tas višta arba gaidys, chacha.
Nesunku gi surasti pusvalanduką laisvo laiko, šitame sušiktame lekiančiame griūvančiame gyvenime. :(

„Ichthys“ (Marek Skrobecki, 2005, 14 min)

Arba man, arba google turėtų būti baisiai gėda. Ko gero - abiems, nes M. Skrobeckio žuvį, „visagalio“ google meškerykotį pasitelkęs gaudžiau ilgiau, nei waiteris iš šio filmuko. Nušvitimo, yandex ir rutube pagalba pagaliau pagavau :)
Ichthys - didelę nostalgiją man sukeliantis kūrinys. Jei, žinoma, pakankamai šviežias dalykas gali kelti nostalgiją.
Žiūrėkit ir gerbkit (vėl Lenkija, vėl Se-Ma-For):

„Schody“ (Stairs, Stefan Schabenbeck, 1969, 7 min)

Žinokit, nesusilaikiau. Nutariau nelaukti rytojaus ir patalpinti šitą gėrį šiandien. Oj, Se-Ma-For, oj, molodsy! Eilinįkart tuo įsitikinau, nes ką tik su Ev pažiėjom laiptus. Veiksmo čia nedaug, bet kaip gražuuuuu. Manau, tai yra geriausias mano matytas trumpas metras per pastaruosius tris mėnesius (ja, ja - esu ouldskūleris).
O pabaiga, ach. Dar ten, likus minutei iki pabaigos, bandžiau juokauti: „ot būtų prikolas, jei staiga pasirodytų, kad visa tai - eskalatorius“. Nifiga, draugai mano!
8/10

„Portret niewierny“ (Unfaithful portrait, Ewa Bibanska, 1981, 8 min)

Taip, šiandien kabinėjuosi prie lenkų režisierių. Prieinu, pasisveikinu, ir sakau: parodyk ką nors. Parodyk gi.

Roooooooooooodyyyyyyyyk ką moki, šala lala la!
Sakau, parodyyyyyk, ką moki, šaaaaa lala lalala!

Ir t.t., kol parodo savo tikrąjį veidą.

„Fatamorgana“ (Mirage, Daniel Szczechura, 1981, 8 min)

„DIM“ (Marek Skrobecki, 1992, 10 min)

Todėl, kad mano mylimas google alertas, kuriame prenumeruoju video naujienas susijusias su raktiniu žodžiu „Skrobecki“, jau kelintądien įkyriai kiša šitą Dim'ą (kas per žodis? ko gero, trijų žodžių trumpinys), nors aš labiau laukiu didžiuosiuose interneto ekranuose kada nors pasirodysiančio to paties režisieriaus kūrinio „Ichthys“.
Ir dar todėl, kad Dim'as yra nuostabiai liūdnas. Man irgi labai liūdna. Nebebus kam trupinius/maisto likučius sušert. Žliumbt, ką padarysi.

„Arka“ (The ark, Grzegorz Jonkajtys, 2007, 8 min)

Naujosios lenkų animatorių kartos, 3D studijos „Platige image“ atstovas įtartina pavarde G. Jonkajtys ir jo Kanuose nominuota Arka.
Aš asmeniškai labiau prijaučiu senajai Se-Ma-For kartai, (kuri ne tokia ir sena, žinant, kad jų Petia ir Vilkas šiemet Oskarą pasiimė) nu bet pažiūrim.

„Imagine“ (Zbigniew Rybczynski/John Lennon, 1986, 3 min)

Imedžin ool ze pyypl... Man tai gražu. Gal truputėlį kartojimasis - primena „Tango“, pradedant tuo berniuku, pro langą įlipančiu, bet vis tiek gražu. Vienas geriausių mano matytų muzikinių klipų, sukurtas vieno iš mėgstamiausių mano režisierių. Jū mėj sėj am ėj drymerrr...



Beje, dėl to aš labai mėgstu google alertus. Rybczynski, arba jo žmonės (prodiuseriai, ar kažkas tokio), yra iš tų, kurie nelabai mėgsta platinti savo kūrybą online. Todėl google alertai šia prasme padeda surasti vaizdelius, kurių kol kas dar neištrynė kovotojai su piratais. Žiūrėkit, kol yra. Ir nepykit, kad rodau :)

„Hobby“ (Daniel Szczechura, 1968, 6 min)

„Labirynt“ (Jan Lenica, 1961, 14 min)

Valio, broliai ir sesės, dėdės ir tetos! Valio, ponios ir japonai! Valio ir dar kartą valio! Vakar įsigijau porelę DVD. Toookią porelę, kokią tiesiog privalėjau turėti ne kokiu nors ten DVDrip (tas „rip“ man labai su „rest in pieces“ susiasocijuoja) formatu, HDD gulinčiu, o būtent - dviejose gražiose dėžutėse. Taigi, 80 zlotų/litų vertės pirkinukas pavadinimu „Antologia polskiej animacji“ ir „Antologia polskiej animacji dla dzieci“ jau pakaitomis ūžauja mano DVD grotuve. Labai ačiū už šį pirkinį Evelinos draugės (jos vardas irgi Evelina) broliui, kuris net iki Lenkijos nuvažiavo, kad mums jį nupirktų! Na, ok, į Lenkiją jis važiavo savo reikalais, bet ir dėl mūsų oi kaip pasistengė! :)
Anyway, užteks čia rėkauti kaip mažam vaikui, nesolidu. Aš gi, rimtas blogeris būdamas, privalau dabar apžvelgti pirkinį, išvardinti pliusus ir minusus, beigi parašyti rimtą, visus blogapedijos standartus atitinkantį straipsnį. Pradėsiu nuo „Antologia polskiej animacji“ dlia vzroslyx :)
Blemba, kol rašau šitą tekstą, mano mažė apsikakoja iki ausų ir tenka keisti pampersą, tuoju veiksmu prarandant keletą įdomių minčių, bet gal ne visas.
Taigi, išpakuoju aš tą DVD, o ten nuoga moteris guli. Tokia, tipo sixties, ar panašių laikų, gėlyčių ant kūno prisipaišius, žiūri į mane. Aš irgi žiūriu, ir beveik nepastebiu, kad vietoj vieno laukto disko, pakuotėje net du DVD „devintukai“ + knygelė apie filmukų autorius; jų biografijos, filmografijos ir kita kompromituojanti medžiaga. Iškart puolu tikrinti filmukų „playlistą“, kad įsitikinčiau, jog mano seniai medžiota Mareko Skrobeckio 2005-ųjų metų juosta „Ichthis“ tikrai yra čia. Yra. Laukiu nesulaukiu laikų, kuomet Ichthis išplauks į platųjį internetą ir vienądien galėsiu jums jį parodyti. Dar čia yra pora didžiai gerbiamo D. Szczechuros kūrinių - „The chair“ ir „The journey“. Gaila, kad nėra jo „Literos“ - trumpametražio su, ko gero, geriausia pabaiga ever. :) Užtat yra Z. Rybczynskio „Tango“ ir „Zupa“, W. Haupės ir H. Bielinskos „Zmiana warty“ (taip ir norisi pasileisti to paties pavadinimo Bob Dylano dainą „Changing of the guards“, bet pasileidžiu Patti Smith atliekamą dainos koverį ir vardinu toliau: ), pora W. Borowczyko šedevrų, kurie man vis dar yra per sunkūs, Jerzy Kucios, Piotr Dumalos kūriniai ir t.t. Iš viso 28 filmukai, kurių gretose, mano nuomone, vienintelis be reikalo įsipaišęs - T. Baginskio 3D kompiuterinė „Katedra“. Bet toji katedra nominuota Oskarui, todėl viskas kaip ir aišku. Visą „Antologia polskiej animacji“ „playlistą“ gali pamatyti čia. Jei, kaip ir aš, pradėsi varvinti seilę, gali mėginti užsisakyti DVD internetu. Bet nežinau, kaip bus su pristatymu, todėl siūlyčiau geriau susirasti pažįstamų, reisuojančių į Lenkiją.
Ok, nuo kalbų, prie vaizdų. Minėtame „playliste“ esančius kūrinius sugaudyti online nėra labai paprasta - jie, ko gero, griežtai saugomi Lenkijos spec. tarnybų. Bet keletą visgi radau. Vienas iš geriausių, stebuklingu būdu youtubėje atsiradęs Jan Lenicos „Labirintas“. Jis, beje, ir iliustruoja mano jau smarkiai pamiltos antologijos viršelį. Bet jau išdžiuvo burna, todėl pakopipeistinsiu, ką apie jį mano kiti:
Made in 1963, Lenica created "Labyrinth" a self-consciously Kafka-esque tale of a winged lonely man literally devoured by totalitarian rule. Along with Jiří Trnka's Ruka (The Hand, 1965), Labirynt is considered to be one of the finest political animations ever made.

1/2



2/2

„Undo“ (Marcin Wasko, 2003, 3 min)

3D filmukas, dažnai per klaidą priskiriamas lenkui Tomekui Baginskiui, kuris čia turbūt iš tikrųjų nagus prikišęs, jei jau padėkoje minimas. Apsirikti nesunku, nes tikrasis autorius, irgi lenkas Marcin Wasko yra vienas iš T. Baginskio Fallen art'o animatorių. Apsirikti nesunku dar ir dėl to, kad oficialioje svetainėje labai jau mažai informacijos apie kūrinį pateikiama. Na, yra making of'as, dar šis bei tas, o, va, metų, kada filmukas sukurtas, nėra. Užknisa mane tokie bajeriai :) Tarkim, kad metai - 2003. Čia pats sugalvojau, kad jau taip. A, visgi radau ir metus, atsiprašau.
Anyway, žiūrim. „Negaliviskoatstatytispausdamasctrl+z“ idėja gal kiek ir banaloka, nu o bet tačiau man patiko.



Jei patiko dar kam nors, filmuką galima drąsiai parsisiųsti atminimui iš čia. Ta proga ir naują žymę sugalvojau - „free legal download“.

„Le gros et le maigre“ (The fat and the lean, Roman Polanski/Jean-Pierre Rousseau, 1961, 15 min)

Šis Romano Polanskio darbas, kurio pavadinimas lietuviškai skambėtų tiesiog „Storas ir plonas“, net neįtrauktas į imdb.com duombazę.
Didelė klaida, šaukiu aš, didelė klaida. Subjektyviai šaukiu, nes Polanskis savo trumpametražiais man padarė didžiausią įtaką. Didesnę nei vėliau atrasti režisieriai, išvardinti blogo skyrelyje „mėgstu juos“...

Čiujėš, kokią nesąmonę pradėjau rašyti? :) Gerai, kad prieš spausdamas „įdėti pranešimą“ dar kartą pagalvojau, argi gali taip būt, kad vieno mėgstamiausių mano filmų nėra ten, kur yra praktiškai viskas. Pagūglinau ir vualio - „Gruby i chudy“ ir jame vaidinantis Polanskis, visgi, savo vietoje. Uf, need some rest.

Polanski Shorts - (1961) Gruby I Chudy
Uploaded by superyiyi

„Oj! Nie moge sie zatrzymaci!“ (Oh, I Can't Stop!, Zbigniew Rybczynski, 1976, 10 min)

Oi! Negaliu sustoti! Negaliu sustoti ir neberašyti apie gėrius, esančius kažkur šalia, internete. Na ir kas, kad daugumai toks kino menas - visiškas niekas palyginus su holivudiniu šlamštu.
Na ir kas, kad kai kurie draugai, atėję į svečius ir pamatę Zbig'o „Oj! Nie moge sie zatrzymaci!“, sako „na ir kas“. Ištemptas, sako. Taip, tiek šios dienos rodinį, tiek to paties lenko Z. Rybčinskio (aš visada neteisingai ištariu jo pavardę ir Evelina pastoviai iš manęs dėl to šaiposi) „Tango“ galbūt galima patrumpinti. Galbūt. Bet toks tas eksperimentavimas. Mėgaujuosi ir tiek. Ypač pabaiga.

„Zbrodnia i kara“ (Crime and Punishment, Piotr Dumala, 2000, 30 min)

Nusikaltimas ir bausmė. Galbūt dėl įsivaizduojamų, o gal ir dėl realių savo panašumų su pagrindiniu knygos veikėju Raskolnikovu, šis F. Dostojevskio kūrinys man vis dar lieka mėgstamiausiu. Pastaruoju metu skaitau tikrai nedaug, (o jei ir skaitau ką, tai būna sąskaitos už telefoną) todėl galiu spėti, kad mėgstamiausiu jam ir likt. Kita vertus, nemanau, kad rasčiau ką geresnio net ir šedevrus kasdien skaitydamas.
„Zbrodnia i kara“ - lenko Piotro Dumalos bandymas ekranizuoti Dosto knygą. Ar bent jau ištrauką. Ir nori tikėk, nori ne, bet skaitydamas knygą aš mačiau vaizdus, kurie yra pateikti žemiau.
Tai trunka 30 minučių. Trumpesnis pusvalandis už įprastą pusvalandį:

„Tango“ (Z. Rybczynski, 1981, 9 min)

Šis filmas senesnis už mane, bet tai nesvarbu - jis vis tiek lieka pačiu techniškiausiu iš visų iki šiol matytų trumpametražių.
Techniškumu ir originalumu pasižymi didžioji lenko Zbig'o Rybczynskio kūrybos dalis - tiek įtraukiantis „Oj! Nie moge sie zatrzymaci!“, tiek panašaus į „Tango“ stiliaus „Nowa ksiazka“ etc. Netgi, tarkim, „Imagine“ pagal J. Lennono muziką - ir gražu, ir neįprasta.

„Tango“ - vienas iš tų must see visiems, bent kiek besidomintiems trumpametražiais filmais. Čia nėra kažkokio super-duper-uber moralo ar gilios minties. Tiesiog „proxodnoj dvor“ ir technika, kurią gali tekti žiūrėt keliskart:

„Kritimo menas“ (Sztuka spadania, T. Baginski, 2004, 6 min)

Imam gypsy brass atlikėjų Fanfare Ciocarlia muzikėlę „Asfalt tango“, pridedam keletą savanoriškųjų-žmogiškųjų išteklių ir turim nuostabų meno kūrinį. Netikit? Užtat lenkų režisieriaus Tomeko Baginskio 3D animacinio filmo personažai tiki, „blah, blah, blah“ :)
„Sztuka spadania“ - dar vienas labai militaristinis trumpametražis šiame bloge. Pažiūrim.
Tiesa, kol nepradėjom žiūrėt - nepamirškit - Hitleris irgi laikė save menininku:

„Du žmonės su spinta“ (Dwaj ludzie z szafa , R. Polanski, 1958, 15 min)

Du žmonės su spinta - liūdnai pagarsėjusio lenkų režisieriaus Romano Polanskio ankstyvosios kūrybos šedevras. Pamenu, kuomet su Evelina prieš porą metų lankėmės Lenkų kino savaitės „Trumpai tariant. Naktinio kino ir muzikos seanse“, tai bent jau man šitas trumpulis paliko didžiausią įspūdį. Keletą dienų po to kreizėjau :)

Nespalvotas ir nebylus filmas pasakoja apie du gėjus (ar bent jau keistuolius), iš už jūrų marių atvykstančius gyventi į nežinomą šalį su... spinta. Tampo jie tą spintą (ko gero tiesiog mantos simbolį) visą filmą, ieškodami kur apsigyventi. O apsigyventi nėra taip paprasta, kaip norėtųsi - sutinkami žmonės toli gražu nėra nei malonūs, nei paslaugūs, nei tolerantiški.
Absurdiška; šie du atvykėliai kitiems filmo veikėjams atrodo ko gero baisesni už badą ir marą. Filme keletą kartų rodomos visai šalia vykdomos vagystės ir žmogžudystės, bet Bū! Du žmonės su spinta yra keisti ir nėra čia jiems vietos.

Daugiau nesiplečiant, youtubėje rastas filmas, kad patys įvertintumėt. 15 min trukmė padalinta perpus, be to, filme grojanti puiki K. Komedos muzikėlė kiek pažengus į priekį toliau nuo vaizdo, bet gal labai netrukdys žiūrėti:

1 dalis



2 dalis