„The Sandman“ (Paul Berry, 1991, 9½ min)

Pamenu, pirmąkart pažiūrėjęs šitą, ilgai purkštavau: „kas per nesąmonė!“, „kam tokius kurt!“. Ech, vis tas mano kategoriškumas. Dar vakar, paklaustas, ką manau apie P. Berry „The Sandman“ filmuką, būčiau pradėjęs purkštaut. Gi šiandien atsakymas būtų toks:
Vienas geriausių siaubo trumpametražių ever. Nemanau, kad ateinančių dešimties metų bėgyje rodysiu jį savo dukrai.

„A drop too much“ (O sklenicku víc, Bretislav Pojar, 1954, 14 min)

Lietuvišką pavadinimo vertimą susigalvok pats, nes aš po vakar neturiu tam sveikatos. „Johnnie Walker Black Label nedera maišyti su Utenos alumi“ - sakau aš sau kaskart, kai išaušta toks rytas, koks išaušo šiandien. Tamsus, svirduliuojantis ir į burną prikakojęs rytas. Bet vis tiek nepasimokau.
Čeko B. Pojar'o „A drop too much“ - juokingas propagandinis lėlinis mult'as karo keliuose tema, netgi sugebėjęs Kanuose laimėti. Nežinau, kokio velnio aš jį čia demonstruoju ir žinoti nenoriu.
Daugiau nebegersiu.



Post scriptum. Skaniausia pica į namus - Fokus pica storapadė. Būtų dar skanesnė, jei užsakius dvi Kaimiškas + vieną Neapolietišką + vieną Vegetarišką, tokį užsakymą ir atvežtų, o ne tris Kaimiškas + vieną Vegetarišką.