„Le Processus“ (Philippe Grammaticopoulos, 2001, 8 min)

"Black n White animation of future dark city" :)) yeah, rite. Past, present, future, me thinks :)
Btw, prie soundtracko nagus prikišo Nine inch nails:

„The Discipline of D.E.“ (Gus Van Sant, 1982, 9 min)

Ką gi mes čia turime? Turime William S. Burroughs'o trumpą istoriją ir debiutinį Gus Van Sant'o režisuotą filmuką. Pastarojo Milką kaip tik ruošiuosi pažiūrėt „ant dienų“, o kol kas - „The Discipline of Do Easy“:



(via Solo es gente que camina)

„The chestnut tree“ (Hyun Min Lee, 2007, 4 min)

Mergaitiškas toks. :) Ir paprastas. Gal ir per paprastas.



via Jess Morris

Beje, Jess Morris bloge šiandien pažiūrėjau dar vieną filmuką, kurį patalpinau ne čia, o gan naujoj viečikėj - 7umblr. Ten pakliūs tie filmukai, kurių dėl kažkokių priežasčių (formatas, kokybė etc.) nerodysiu čia. Tai va.

„Simon's sister's dog - Fed up“ (Simon Tofield, 2008, 2 min)

Viršuje pavaizduota, kaip šiuo metu turėtų jaustis Saimono katukas. Apačioje - kodėl jis turėtų šitaip jaustis. Priežastis paprasta; vakar į youtubą paleistas Saimono sesers cūcikas, rimtas konkurentas katukui. Bent jau jis taip mano.
Aš taip nemanau :x

„Schwarzfahrer“ (Black rider, Pepe Danquart, 1993, 10 min)

Nu ot, bobulka! Ot, fašystka! :))



via short films blog

„Czarny kapturek“ (Little black riding hood, Piotr Dumała, 1983, 6 min)

Juodakepuraitė su pornūchos elementais.
Va tau ir Dumala :)

„Tričko“ (The T-Shirt, Hossein Martin Fazeli, 2006, 11 min)

Jau kelintą kartą šitas lenda į akis, todėl negaliu nesidalinti. Nes ir mane už maikonų kolekciją ne vienas abstinentas norėtų nušauti :)
Kaip ten tas žodis? M? A, TOLERANCIJA.



Daugiau smagumynų.

„Steps“ (Zbigniew Rybczynski, 1987, 25 min)

Suprantu, ilgi šitie Potiomkino Rybčinskio laiptai, bet bent jau vien dėl bendro išprusimo verta pažiūrėti.
O kas nežiūrės, tas višta arba gaidys, chacha.
Nesunku gi surasti pusvalanduką laisvo laiko, šitame sušiktame lekiančiame griūvančiame gyvenime. :(

„Schody“ (Stairs, Stefan Schabenbeck, 1969, 7 min)

Žinokit, nesusilaikiau. Nutariau nelaukti rytojaus ir patalpinti šitą gėrį šiandien. Oj, Se-Ma-For, oj, molodsy! Eilinįkart tuo įsitikinau, nes ką tik su Ev pažiėjom laiptus. Veiksmo čia nedaug, bet kaip gražuuuuu. Manau, tai yra geriausias mano matytas trumpas metras per pastaruosius tris mėnesius (ja, ja - esu ouldskūleris).
O pabaiga, ach. Dar ten, likus minutei iki pabaigos, bandžiau juokauti: „ot būtų prikolas, jei staiga pasirodytų, kad visa tai - eskalatorius“. Nifiga, draugai mano!
8/10

„Android 207“ (Paul Whittington, 2006, 10 min)

Terminatorius grįžo! Tik dabar jis - auka šiame įtempto siužeto labirinte.
Ok, nei jis terminatorius, nei ką. Nors tikrai: pažiūrėjęs Android 207 prisiminiau tą pusiau lavoną-pusiau kiborgą, link Saros Connor šliaužiantį.
Bet prisiminti galima daug ką. Pvz., Kubą ar šiaip kokį šūdą.
Ai, karoče, man androidas pasirodė visai mielas :)

„Le monstre“ (Georges Méliès, 1903, 2 min)

Jou, jou, jou, jaunimas! Šits išgąsdino jūsų protėvius, tai gal ir jus išgąsdins.
Žmonės kalba, kad tai pirmasis siaubiakas ever. Tiesa, jie truputį dėl to ginčyjasi ir, ko gero, klysta, bet palikime ginčus jiems. Aš, va, manau, kad tai - komedija :x



via kirashorror

„Weiss“ (White, Florian Grolig, 2008, 5 min)

Ok, dar vienas penkiaminutis taimautas šiandien. Dar vienas trumpas, juodai baltas kūrinėlis. Dar vienas savęs ar kažko kito ieškantis žmogus-šešėlis.
Nors, kaip jis gali būti vienas, jei, kaip jau minėjau, tai - žmogus-šešėlis?

weiss

„Flowerpots“ (Rafael Sommerhalder, 2008, 5 min)

Ble, koks mielas, paprastas ir fainas. Tobulėti skatinantis ir kartu beprasmiškas. Ojė, kaip tai pažįstama man, pasikėlusiam jaunuoliui :) Ir nuotaika iškart pakilo.
Žodžiu, kartą vazone užaugo žmogus:


Flowerpots from Crictor on Vimeo.

via the electric mirror

„Un jour“ (Marie Paccou, 1997, 4½ min)

Iš pradžių pamaniau, kad čia apie nešiojamą kūdikį, bet filmukui įpusėjus pakeičiau nuomonę. Na, ir taip gražu, ir kitaip. Neskaitant to kaimynystėj gyvenančio išlaikytinio :)
Ir viskuo labai primena kitą prancūzišką trumpą.



via animation blog

„В масштабе“ (In scale, Марина Мошкова, 7 min)

Офигенный мультик! - šaukia kolegos iš ru mults komunos. Iki afigieno gal toloka, ale visai linksmas darbelis apie paukštuką, motinystę, pasiaukojimą, katastrofas etc. :))
Mes, beje, po truputį irgi sukam savo lizdelį ir laimingiausia dėl to turėtų būti Maja. Ji turės savo namus, o tėveliai ta proga mokės ~2500 Lt kas mėnesį bankui visą likusį gyvenimą.
Nukrypau, žiūrim :>~

„Doodlebug“ (Christopher Nolan, 1997, 3 min)

Utiutiu, dar vienas režisūrinis debiutas. Šįkart čiuvo, po kurio laiko pagimdžiusio, tarkim, Betmeno pradžią - Chris'o Nolan'o.
Aš kai pažiėjau šitą jo Doodlebugą, tai iškart prisiminiau kopišopą. Tiek stiliuku, tiek nuotaika panašūs kūrinėliai. Aišku, ten kiečiau, ale ir čia baika.

„Histoire tragique avec fin heureuse“ (Tragic story with happy ending, Regina Pessoa, 2006, 7 min)

Kartą gyveno mergaitė, kurios širdis plakė greičiau nei kitų žmonių. Tas plakimas aplinkinius labai neramino. Jie nemėgo keistuolės mergaitės.
Štai taip prasideda tragiška istorija su laiminga pabaiga. :)

„Lapsus“ (Juan Pablo Zaramella, 2007, 3 min)

Argentinietiškas gėris pasakojantis apie vienuolę, kovojančią su tamsiąja puse ir iš pradžių tampančia Mikimauzu, o po to - papais. Never underestimate the power of the dark side, hehe.
O jei rimčiau apie filmuką, tai trumpai pacituosiu žmogų, kurio bloge ir radau šitą liapsusą:
Dar labiau stebinančios juodai baltos metamorfozės vyksta argentiniečio Juan Pablo Zaramella 3.5 min „Lapsus“.

„Podorozhni“ (Wayfarers, Igor Strembitsky, 2005, 9½ min)

Filmukas, kurį šiąnakt sapnavau. Kadangi anksčiau nesu jo matęs, tai vos pabudęs iškart ir puoliau žiūrėti, kad jau sapnuojasi. :)
Pastaruoju metu čia rodyti kūrinėliai nebuvo tokie sunkūs, kaip šis, todėl užbėgdamas už akių žmogui, kuris pažiūrėjęs „Podorozhni“ burbtels „nieko nesupratau“, klausiu: galbūt nieko nepajutai?

„Copy shop“ (Virgil Widrich, 2001, 11½ min)

Austrą Virgil Widrich kažkiek jau pažįstam, bet be jo „Copy shop“ neįsivaizduoju Trumpulių visumos/archyvo. Visgi tai - naujųjų laikų klasika, kurią daugelis galbūt esate matę, bet dar kartą pažiūrėt neprošal. Pagrįsta klonų baimė:



Aš šiaip neišradinėju dviračio - dauguma bloge esančių žymių yra kopijuotos iš imdb.com svetainės. Bet šį filmuką priskirti prie „comedy“ atsisakau. Bijau likt nesuprastas.