„Hochbetrieb“ (Nuts & Bolts , Andreas Krein, 2003, 6 min)

Eina šikt, atsiprašant, kaip aš bijau aukščio.



via

„The Discipline of D.E.“ (Gus Van Sant, 1982, 9 min)

Ką gi mes čia turime? Turime William S. Burroughs'o trumpą istoriją ir debiutinį Gus Van Sant'o režisuotą filmuką. Pastarojo Milką kaip tik ruošiuosi pažiūrėt „ant dienų“, o kol kas - „The Discipline of Do Easy“:



(via Solo es gente que camina)

„Kein platz für Gerold“ (No room for Gerold, Daniel Nocke, 2006, 5 min)

No room for Gerold.
Užtat pas mane šią savaitę vietos dafiga. Aišku, truputį liūdna, kad mergos išvarė prie jūros, mane palikdamos pynyghus uždirbinėt, bet tiek to, aš atkeršysiu - pasidarysiu sau šiandien šortų vakarą, mauksiu alų ir vaidinsiu, kad man viskas ok :)
Šortų vakarą pradėjau nuo zoocialinės-buitinės vokiečių dramos (jos linką jau padėjau viršuj, o youtube nuorodą planuoju pateikti apačioje).
Tai va. Tau taip nebuvo su kambariokais, kaip kad šitam filmuke rodoma? Man tai nebuvo - žinoma, neskaitant to, kad pats porą sugyventinių esu išgrūdęs, bo mano charakteris, švelniai tariant, nesugyventinis.
Beje, šito įrašo bendrakaltininkas yra pankčiūvas, savo bloge siūlantis laimėti DVD Mike Judge’s „Animation Show“, kuriame ir rastum Geroldą ir dar keletą personažų. Norint laimėti tą DVD, tereikia parašyti laišką minėtajam čiuvakui įvardijant priežastį, dėl kurios būtent tau turi atitekti prizas.
Gūžt. Man tai nereikia - beveik viskas, ko nemačiau yra youtubėj. Štai, ką žiūrėsiu dabar:

Learn self defense
Game over
Abigail
Carlitopolis (šito, manau, nesuprasiu:)
Astronauts
Collision
City paradise

O ryt-poryt galbūt ir savo asmeninį favoritą skelbsiu iš šio sąrašo. Bet tu prieš tai dar pažiūrėkis Geroldą:

„Olympics“ (Bruno Bozzetto, 2003, 4 min)

Svarbiausio pasaulio sporto įvykio atidarymo išvakarėse (chacha, negaliu, koks pompastiškas tonas) - žvilgsnis į tą įvykį popsovomis B. Bozzetto akimis. Linksmas filmukas su daugybe nuvalkiotų bajerių (pvz., pačiūžos), kurį žiūrėdamas kokį ketvirtą kartą gyvenime jau nebesišypsau. Bet pabaiga patiko. Ir dar pora vietų patiko (tas skraidantis fainuolis). Gal ir tau patiks.
Džyzus krajst, kaip nesirašo.

Tales of mere existence: „I have to get ready“ (Lev Yilmaz, 2 min)

Iš šiandien atrastos Lievo Yilmazo „Tales of mere existence“ serijos. Absoliutiškai lengvas stuff'as (nepyk, Traideni, nieko rimto pastaruoju metu žiūrėt negaliu - dėl visko kaltas stogavežis), man kartais primenantis Plympton'ą (ne animacija) ir Hertzfeldt'ą (ne tokia žiauria animacija). Bet net ir iki jų čia toloka.
I'll just take two seconds to find out what year this shit came out and then i'll be ready. Ready. Ready, steady.. Ready.
Socialinė animacija, taigis.



Tai yra įrašo responsas vonioje blogui. :)
Daugiau kūrinuksų yra čia.

„Krízovka“ (The crossword puzzle, Michaela Pavlátová, 1989, 4½ min)

Truputis autoironijos. Galbūt šio filmuko autorės, galbūt - šio įrašo „autoriaus“.
Michaela Pavlatova. Nežinau, ar ji vedusi ir žinoti nenoriu - na, ne mano skonio ji. Todėl ir sprendžiu, kad kryžiažodyje panaudoti asmeniniai animatorės išgyvenimai.
Ak, asmeniniai išgyvenimai. Kadais labai mėgau kryžiažodžius. Dabar labiau mėgstu seksą.

Ne į temą: Рамазан Рабаданов

Aha, nes tris dienas šituo gyvenu :) Na, ne tik šituo, bet kitko į youtube'ą nesumesi.
Taigi, ponai ir ponios, jei dar kas nors nematėt - geriausias komentatorius pasaulyje. Vaizdelius, kurie pateikti žemiau, reikia žiūrėti minimum po du kartus, nes žiūrint pirmąsyk juokdamasis neišgirsi pusės komentarų. O paklausyti čia yra ką.

Olandija - Rusija
EČ ketvirtfinalis, kurio šiaip nenorėčiau prisiminti. Bet tie komentarai apie rusų Žuką (s žžženoj, navernojė) ir "ychnij" Žuką, apie oranžinius apelsinus, apie Hidinką, kurį "našy rebiaty zdelali izvestnym", apie Van der Sarą, kuriam po tokio "pozorno" įvarčio telieka "v bolnycū užė" ir t.t., tie komentarai rūlina. Kiekviena frazė - topinė. Ir cituoti raštu čia neverta - reikia išgirsti patiems :)



Зенит - Rangers
"Ėta futbolnyjė balejščiki šatlandiji - pjanici, xuligani, iz-za nyx skolka liūdėj umirla"
"Sudja na pole - Fidžer... oj, kkkakyje famyliji bivajėt"
"Eto trenery. Angliskyj trėner. Ėto naš trėner."
"Nam bjūt, nas bjūt" ir t.t.
Tęsti? Netęsiu, o tai vėl spoileriu kas apkaltins.



Manchester United - Chelsea
"Kakyjė pilotki, kakyjė ušanki"
UEFA Čempionų lygos finalas. Negaliu atsigaut. "Naslaždajtės, dorogyjė druzja. Naslaždajtės."



Niekaip negaliu nuspręst, kuris iš šių video geriausias. Kuris Tau?

„Ceremonija“ (Borivoj Dovnikovic-Bordo, 1965, 3½ min)

Bū.
Mėgstat fotografuotis? O fotografuot? Aš tai nelabai. O jei ir fotkinu, darau tai nepridėjęs aparato prie akių, kaip koks zaizras. Aišku, yra ir kitokių žmonių - jiems rūpi visokiausi objektyvo milimetrai, parametrai etc. ir ilgas ilgas taikymasis. Nisuprantu.
Štai, pažiū, kaip vargsta žmogeliai kroatų karikatūristo Borivojaus Bordo trumpulyje. Kam tos ceremonijos!

„Cutting cards“ (Walter Hill, 1990, 20 min)

Muahahah, boyz n giorlz, pamenat Crypt keeper'į? Aš tai pamenu - vaikystėj jis man buvo baisesnis, nei pačios „Pasakėlės iš rūsio“. Dabar truputį paaugau ir bijau tik savęs paties, bet nostalgija yra nostalgija, todėl skyriau šiek tiek laiko pirmųjų poros sezonų peržiūrai. Labiausiai įstrigusi ir dėmesio verta istorija - „Cutting cards“. Čia gal dėl to, kad ir pats pastaruosius savaitgalius leidau ne tik futbolą žiūrėdamas, bet dar ir pliekdamas kortomis su draugais. Ne taip žiauriai, aišku.

1/3



2/3



3/3



O, beje, kalbant apie futbolą, tikrasis futbolas vyksta čia.

„Il signor Rossi al mare“ (Mr. Rossi on the beach, Bruno Bozzetto, 1964, 10½ min)

Kas į Palangą? (klausimą skaityti „Kas į Kuršėnus?“ stiliumi)
Aš tai ne. Mėsmalė ten kažkokia, kaip visad. Todėl netraukia.
O poną Rosį patraukė. Sėdo jis į pilnutėlį traukinį, primenantį tuos traukinius, kuriais per antrą PK turistus tikrai ne prie jūros veždavo, ir patraukė. Ne į Palangą, aišku. Bet į kažką labai panašaus.



Kas dar į Palangą?

„Stubble trouble“ (Joseph E. Merideth, 2000, 3 min)

Jei pažinočiau tą prancūzą Sebastjėną, šiemet Eurovizijoj man labiausiai patikusį, tai jam ir dedikuočiau „Stubble trouble“. Aišku, šiaip ar taip dedikuoju, hehe. Pažiūrėk ir suprasi, kodėl.
Kita vertus, prieš žiūrėdamas gali perskaityti imdb.com esantį komentarą, pavadinimu „An absolute waste of time“. :)

„The Chubbchubbs!“ (Eric Armstrong, 2002, 6 min)

Pažiūrim ką nors popsovo, m? Labai popsovo. Na, nuotaika man šiandien tokia. :) Be to, ir šiaip jau senokai kažką rimto rodžiau, tai reputacijos vis tiek nesusigadinsiu. Be to², esu šioks toks „Žvaigždžių karų“ mėgėjas - visi jau turbūt žino, bet pasikartosiu: nieko nėr geriau už senąją trilogiją paxmielo metu. O čia, nežymiai, bet figūruoja kai kurie jos personažai. Taigi, Soni pikčerz predstavliajėt: The Chubbchubbs!

„Humdrum“ (Peter Peake, 1998, 6½ min)

La cucaracha, la cucaracha!
Spėk, kokį užsiėmimą gali sugalvoti nuobodžiaujantys šešėliai. Che, che, nenoriu eilinįkart patapti spoileriu, todėl siūlau pažiūrėti šitą „Banalybę“ užuot beviltiškai spėliojus kažką išradingo. Galiu tik pasufleruoti, kad tas užsiėmimas kažkiek panašus į šaradą. Labai linksma.

„Sundae in New York“ (Jimmy Picker, 1983, 4 min)

Paskuutiiinįįį sekmadieeeenįį..
Khe, khem, rytoj išauš mano brand new start. Kas, kad ne Niujorke. Ir kas, kad tokiais atvejais aš labiau linkęs tikėti kadaise mėgtų S.O.A.D - „Lost in Hollywood“ tekstu. Ką gali žinot. New York, New York!

Pažiėjai? Ačiū tau. Ir ačiū visiems balsavusiems apklausoje. Labiausiai mano bijotas atsakymo variantas „viskas čia galėtų būti geriau“ surinko vieną balsą ir labai meluočiau, sakydamas, kad tai neglosto savimeilės. Ir tie 17 atsakymų „žiūriu neseniai, bet dar ilgai žiūrėsiu“ savimeilę glosto. Ačiū ir tiems 5 klausimo nesupratusiems, bet vis tiek atsakiusiems :) O tiems 5 „nežiūrintiems ir išvis nesuprantantiems, kam to reikia“ galiu pasakyti, kad pradinis atsakymo variantas buvo „nežiūriu ir išvis nesuprantu, ką čia veikiu“. :)
Na, ok, rišu, nes jei darkart parašysiu „ačiū“, pradėsiu savęs nebegerbt.

„Special delivery“ (Eunice Macaulay/John Weldon, 1978, 7 min)

Neketinu laukti žiemos ir plikledžio, kad šitai parodyčiau :) Kažkaip užplaukė man eilinįkart Kanada ir jos „Oskariniai“ filmukai. Šis gi yra apie neklaužadą vyrą, patingėjusį padaryti tai, ko prašė žmona. Nuo laiptų nenuvalytas sniegas ir po to sekantys įvykiai:

„Nibbles“ (Christopher Hinton, 2003, 4½ min)

Documation. Nes, suprask, tai yra asmeniniai autoriaus išgyvenimai.
Ankstų rytą chaotiškai prasidedanti ir lygiai taip pat chaotiškai besitęsianti kanadiečių šeimynėlės Oskarui nominuota žvejybinė išvyka - „Nibbles“.

„Lapsus“ (Juan Pablo Zaramella, 2007, 3 min)

Argentinietiškas gėris pasakojantis apie vienuolę, kovojančią su tamsiąja puse ir iš pradžių tampančia Mikimauzu, o po to - papais. Never underestimate the power of the dark side, hehe.
O jei rimčiau apie filmuką, tai trumpai pacituosiu žmogų, kurio bloge ir radau šitą liapsusą:
Dar labiau stebinančios juodai baltos metamorfozės vyksta argentiniečio Juan Pablo Zaramella 3.5 min „Lapsus“.

„Le batteur du boléro“ (Patrice Leconte, 1992, 8 min)

Dar trupinėlis muzikos šiandien. Šįkart, rimtesnės - akademinės, ar kaip ji ten vadinasi.
Taigi, ponios ir ponai, eteryje Ravelio „Bolero“ atliekantis orkestras. Ir vienas iš to orkestro „pieškų“ - apsigimęs būgnininkas, mėginantis neužmigti kartu su klausytojais/žiūrovais.

„Latvietis“ (Jānis Cimermanis, 2007, 9 min)

Paskutinį kartą sakau: patinka man istoriniai kūrinukai, kad tave kur. :)
O dar jei ta istorija tokia artima kaip čia, tai išvis puiku. Savo esybe B. Bozzetto „Cavallette“ primenantis braliukų „Latvietis“ po keleto kosmetinių pakeitimų realiai galėtų vadintis „Lietuvis“ - dviejų Baltijos šalių istorija skiriasi nesmarkiai. Bet ką padarysi, apšoko mus kaimynai.
Galiu tik kaimyniškai bambėti/kritikuoti: su pabaiga, manyčiau, šioje animacijoje nepersistengta. Kita vertus, istorija tęsiasi, todėl nėr čia ką labai baiginėti.
Nepersistengta ir su subtilumu - ypač nereikėjo tų vardų virš kiekvieno personažo galvos. Pažįstam, pažįstam. :)
Nepersistengta su tarptautiniu pateikimu. Aišku, čia gal problema tik ta, kad į youtube pateko rip'as su latviškais titrais, + net jei ir žinau, kad Ivanas Rūstusis mėgo frazę „Až esmi tsar' vsija Rusi“, o Petras Pirmasis ieškojo „lango į Europą“, vis tiek norėtųsi angliškų titrų.
Ai, pakaks čia draugiškai bambėt. Visi gi puikiai žinom, ką rėkavo Stalinas su Leninu, jau nekalbant apie Hitlerį, bet vis tiek pažiūrim:

„La cabina“ (The phone box, Antonio Mercero, 1972, 35 min)

Demonoido atgimimo proga. Nes nu, vos tik jis atsigavo, iškart ir parsisiunčiau šitą „Telefono būdelę“. :)
Nelabai trumpas, mane asmeniškai gerokai paerzinęs filmas, kurį imdb.com kažkodėl priskiria prie „horror“. Gal dėl pabaigos, kurios čia nespoilinsiu. O pradžią papasakoti galiu: žmogelis, pamatęs naujutėlę telefono būdelę, sugalvoja kažkam iš jos paskambinti. Užeina į vidų ir rinkdamas numerį supranta, kad telefonas neveikia. Negana to, nebeveikia ir būdelės durys - nėr kaip išeit. Vargšelis grumiasi su tomis durimis, o jos nepasiduoda. Tuo metu aplink būdelę jau prisirenka minia žmonių. Dauguma jų, aišku, juokiasi iš vargšo (labiausiai erzinanti vieta), kuriam ta proga nutinka kažkas panašaus į „klaustrofobiją akvariume“. Atsiranda tik pora entuziastų, norinčių padėti. Nepavyksta nei jiems, nei vėliau atvyksiantiems gaisrininkams beigi policininkams...
Valio mums, mobiliajame amžiuje gyvenantiems!

1/4



2/4



3/4



4/4



Taigi, gan smarkiai sukapotas jutūbinis filmo variantas. Kad nepasirodytų per maža, priedo įdedu ir google video versiją - su angliškais titrais (filme dialogo nedaug, jei ką), bet lochiška kokybe.