„The Discipline of D.E.“ (Gus Van Sant, 1982, 9 min)

Ką gi mes čia turime? Turime William S. Burroughs'o trumpą istoriją ir debiutinį Gus Van Sant'o režisuotą filmuką. Pastarojo Milką kaip tik ruošiuosi pažiūrėt „ant dienų“, o kol kas - „The Discipline of Do Easy“:



(via Solo es gente que camina)

„Sebastian's Voodoo“ (Joaquin Baldwin, 2008, 4 min)

Zderio, bratva! Šiandien žiūrėsim Sebastian's Voodoo, kuris yra aniBoomAwards2008 laimėtojas! Varlio!
Man asmeniškai, tik įsijungus šitą filmuką, iškart prieš akis išdygo Ackerio devynetas, kurio traileris dabar klaidžioja belekur - vis tos skudurinės onutės. Bet nėra taip blogai, netgi visai ne šūduvudu, kai patogiai įsitaisai sofkutėj ir pažiūri:



Daugiau apie aniBoomAwards2008 - Animation blog

„The chestnut tree“ (Hyun Min Lee, 2007, 4 min)

Mergaitiškas toks. :) Ir paprastas. Gal ir per paprastas.



via Jess Morris

Beje, Jess Morris bloge šiandien pažiūrėjau dar vieną filmuką, kurį patalpinau ne čia, o gan naujoj viečikėj - 7umblr. Ten pakliūs tie filmukai, kurių dėl kažkokių priežasčių (formatas, kokybė etc.) nerodysiu čia. Tai va.

„Awkward“ (Cesar Kuriyama, 2005, 3 min)

Šūdukas ant pagaliuko, nekitaip. Bet tik tiems, kurie nepatyrė to, kas čia pavaizduota! Aš asmeniškai ankstyvoj paauglystėj su savo chebra dar ne taip prisivaizdavęs esu. Saviįtaiga rūlz.
Beje, į „Awkward“ dėmesį atkreipiau dar ir dėl to, kad anksčiau arba neatkreipiau dėmesio, arba lochiškai pražiopsojau imdb.com bajerį - indieshorts online.

Žiūrėti Awkward
Žiūrėti kitus imdb trumpulius

„Doll face“ (Andy Huang, 2007, 4 min)

Nepavargot dar? Nenusibodo? Ok, pažadu; šitas šiandien paskutinis. Ir rimčiausias.



via ru mults

„Steps“ (Zbigniew Rybczynski, 1987, 25 min)

Suprantu, ilgi šitie Potiomkino Rybčinskio laiptai, bet bent jau vien dėl bendro išprusimo verta pažiūrėti.
O kas nežiūrės, tas višta arba gaidys, chacha.
Nesunku gi surasti pusvalanduką laisvo laiko, šitame sušiktame lekiančiame griūvančiame gyvenime. :(

„Shuteye hotel“ (Bill Plympton, 2007, 7 min)

I just luv google alerts! Ilgai lauktas Shuteye hotelis pagaliau online. Žiūrim greitai, kol nedingo:



edit: ghrrr, kažkas su embed nuoroda. jei nerodo playeris, galima žiūrėti čia.

„Greed“ (Alli Sadegiani, 2008, 2½ min)

Vakarykštę linksmybių temą tęsiant.


GREED from Alli Sadegiani on Vimeo.

surasti padėjo: fasthack

Tales of mere existence: „I have to get ready“ (Lev Yilmaz, 2 min)

Iš šiandien atrastos Lievo Yilmazo „Tales of mere existence“ serijos. Absoliutiškai lengvas stuff'as (nepyk, Traideni, nieko rimto pastaruoju metu žiūrėt negaliu - dėl visko kaltas stogavežis), man kartais primenantis Plympton'ą (ne animacija) ir Hertzfeldt'ą (ne tokia žiauria animacija). Bet net ir iki jų čia toloka.
I'll just take two seconds to find out what year this shit came out and then i'll be ready. Ready. Ready, steady.. Ready.
Socialinė animacija, taigis.



Tai yra įrašo responsas vonioje blogui. :)
Daugiau kūrinuksų yra čia.

„The dirdy birdy“ (John Dilworth, 1994, 7 min)

Prisiminiau šiandien kadaise matytą filmuką, kuriame paukštukas įsimyli katytę. Net nežinau, kodėl prisiminiau - vietomis itin šlykšti animacija, kvaila muzikėlė ir dar kvailesnis siužetas - ką ten prisimint, ane? Nei pavadinimas, nei autoriai neįstrigo, bet įkyrumas įstrigo. Todėl pagūglinau animation birdie in love with a cat ir, še tau - toks įkyrus multikas rastas. Pagal įkyrumo kriterijų, drąsiai statau jį šalia „The cat came back“. Tik čia ne katytė sugrįžta - paukštukas. :)

„Cutting cards“ (Walter Hill, 1990, 20 min)

Muahahah, boyz n giorlz, pamenat Crypt keeper'į? Aš tai pamenu - vaikystėj jis man buvo baisesnis, nei pačios „Pasakėlės iš rūsio“. Dabar truputį paaugau ir bijau tik savęs paties, bet nostalgija yra nostalgija, todėl skyriau šiek tiek laiko pirmųjų poros sezonų peržiūrai. Labiausiai įstrigusi ir dėmesio verta istorija - „Cutting cards“. Čia gal dėl to, kad ir pats pastaruosius savaitgalius leidau ne tik futbolą žiūrėdamas, bet dar ir pliekdamas kortomis su draugais. Ne taip žiauriai, aišku.

1/3



2/3



3/3



O, beje, kalbant apie futbolą, tikrasis futbolas vyksta čia.

„Stubble trouble“ (Joseph E. Merideth, 2000, 3 min)

Jei pažinočiau tą prancūzą Sebastjėną, šiemet Eurovizijoj man labiausiai patikusį, tai jam ir dedikuočiau „Stubble trouble“. Aišku, šiaip ar taip dedikuoju, hehe. Pažiūrėk ir suprasi, kodėl.
Kita vertus, prieš žiūrėdamas gali perskaityti imdb.com esantį komentarą, pavadinimu „An absolute waste of time“. :)

„The Chubbchubbs!“ (Eric Armstrong, 2002, 6 min)

Pažiūrim ką nors popsovo, m? Labai popsovo. Na, nuotaika man šiandien tokia. :) Be to, ir šiaip jau senokai kažką rimto rodžiau, tai reputacijos vis tiek nesusigadinsiu. Be to², esu šioks toks „Žvaigždžių karų“ mėgėjas - visi jau turbūt žino, bet pasikartosiu: nieko nėr geriau už senąją trilogiją paxmielo metu. O čia, nežymiai, bet figūruoja kai kurie jos personažai. Taigi, Soni pikčerz predstavliajėt: The Chubbchubbs!

„Sundae in New York“ (Jimmy Picker, 1983, 4 min)

Paskuutiiinįįį sekmadieeeenįį..
Khe, khem, rytoj išauš mano brand new start. Kas, kad ne Niujorke. Ir kas, kad tokiais atvejais aš labiau linkęs tikėti kadaise mėgtų S.O.A.D - „Lost in Hollywood“ tekstu. Ką gali žinot. New York, New York!

Pažiėjai? Ačiū tau. Ir ačiū visiems balsavusiems apklausoje. Labiausiai mano bijotas atsakymo variantas „viskas čia galėtų būti geriau“ surinko vieną balsą ir labai meluočiau, sakydamas, kad tai neglosto savimeilės. Ir tie 17 atsakymų „žiūriu neseniai, bet dar ilgai žiūrėsiu“ savimeilę glosto. Ačiū ir tiems 5 klausimo nesupratusiems, bet vis tiek atsakiusiems :) O tiems 5 „nežiūrintiems ir išvis nesuprantantiems, kam to reikia“ galiu pasakyti, kad pradinis atsakymo variantas buvo „nežiūriu ir išvis nesuprantu, ką čia veikiu“. :)
Na, ok, rišu, nes jei darkart parašysiu „ačiū“, pradėsiu savęs nebegerbt.

„Imagine“ (Zbigniew Rybczynski/John Lennon, 1986, 3 min)

Imedžin ool ze pyypl... Man tai gražu. Gal truputėlį kartojimasis - primena „Tango“, pradedant tuo berniuku, pro langą įlipančiu, bet vis tiek gražu. Vienas geriausių mano matytų muzikinių klipų, sukurtas vieno iš mėgstamiausių mano režisierių. Jū mėj sėj am ėj drymerrr...



Beje, dėl to aš labai mėgstu google alertus. Rybczynski, arba jo žmonės (prodiuseriai, ar kažkas tokio), yra iš tų, kurie nelabai mėgsta platinti savo kūrybą online. Todėl google alertai šia prasme padeda surasti vaizdelius, kurių kol kas dar neištrynė kovotojai su piratais. Žiūrėkit, kol yra. Ir nepykit, kad rodau :)

„The suicide“ (Jeff Markey, 2006, 15 min)

Charles Bukowski - Savižudis

Mąstymas apie savižudybę buvo įprastas Marvino Denningo užsiėmimas. Kartais šios mintys keletui dienų ar net savaičių išsisklaidydavo ir jis pasijusdavo galįs būti beveik normalus, pakankamai normalus, kad kurį laiką pajėgtų gyventi visai padoriai. Tačiau turėtas potraukis ir vėl grįždavo. Tokiomis dienomis gyventi darydavosi nebepakeliama. Bergždžiai stumdamos valandas ištisos paros uždūsdavo beprasmybėje. Žmonių balsai, veidai, elgesys tiesiog pykinte pykindavo.
Kaip tik dabar, grįžtant iš darbo, jį ir vėl užvaldė noras žudytis. Išjungė radiją. Vairuodamas klausėsi Bethoveno trečiosios, tačiau muzika ėmė atrodyti nevykusi, dirbtina ir nenatūrali.
„Šūdas,“ – tarstelėjo.
Marvinas kaip tik važiavo ant pakeliui į namus esančio tilto. Šis tiltas jungė vieno didžiausių pasaulyje uostų krantines.
Ties tilto viduriu Marvinas sustabdė automobilį, įjungė avarinį signalą ir išlipo lauk. Palei tilto turėklus buvo nutiesta atbraila, – užlipo ant jos.

Skaityti toliau. Arba iškart žiūrėti ekranizaciją:

„Vincent“ (Tim Burton, 1982, 6 min)

O mano sese Depresija, visomis gedulo spalvomis sužibusi, kaip tau nuskilo - aš pagaliau pažiūrėjau šitą nemirtingąją klasiką.
Galėtų šiandieną saulė nešviesti, nes po vakar jaučiuosi kaip Timo Burtono Vincentas. Tiksliau, tamsioji jo pusė.



Jei kam nors sunku su anglų kalba, lai bando žiūrėti rusišką vertimą.

„9“ (Shane Acker, 2005, 10½ min)

Trumpo metro animacijos meinstrymas, jei taip galima pavadinti. Kiek teko naršyti po visokiausius forumus, blogus etc., dauguma žmonių šitą Shane Ackerio „devynetą“ kartu su M. Osborne'o „More“ gan dažnai priskiria saviesiems „my very own“ topams. O ir iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad netgi tie, kurie mažai domisi trumpametražiais ir animacija, lengvai užkimba ant šio kūrinėlio. Ką gi, kibkit, žuvelės, kibkit, nes jau greitai į eterį bus paleistas pilnametražis, lygiai tokiu pat pavadinimu - 9. Su garsiais, bet šįkart tik įgarsinančiais E. Wood ir J. Connelly. Įdomu, ką jie ten pasakys, nes originale tai kaip ir niekas nekalba. :)



Beje, chebra, negailėkit balsų ir sudalyvaukit naujoje apklausoje, bo man egzistencinė krizė šimtojo įrašo proga ir t.t. Kažkas ten jau balsavo, bet šiandien apklausą pakoregavau, tai būtų miela malonu, jei darkart prabalsuotų.

„Powers of ten“ (Charles Eames/Ray Eames, 1977, 9 min)

Dokumentika, arba pusiau dokumentika. Manęs - apolitiško, amoralaus ir visaip kitaip asocialaus žmogaus niekad pernelyg nedominęs ir nežavėjęs žanras. Iki šiol. Iki Charles & Ray Eames'ų porelės „dešimtukų“.
Viskas šiame filmuke prasideda labai paprastai - du ant pievelės piknikaujantys žmonės rodomi iš viršaus. Pradžioje pasirenkamas metro plotas, paskui - 10 metrų, po to - 10*10=100 m, 10*10*10=1000 m, 10*10*10*10=10000 m ir t.t. Na, ko gero, supratai :) Šitaip besidauginant dešimtukams pradinis vaizdas vis labiau tolsta, kol žiūrovas patenka į kosmosą, o vėliau - dešimtukams sugalvojus mažėti - atgal. Smarkiai atgal. Ir tada jau belieka nuspręsti pačiam - dideli ar maži mes šioj visatoj.

„The big shave“ (Martin Scorsese, 1967, 5½ min)

Martinas Scorsese, kaip ir priklauso save gerbiančiam režisieriui, karjerą pradėjo nuo trumpo metro. Tuo man trumpametražiai patinka - jų autoriai dažniausiai būna dar jauni, drąsūs, paeksperimentuoti mėgstantys, Holišūdo šlovės smarvėje nepaskendę žmonės.
„The big shave“ arba „The big shave... or Viet '67“ - filmas-metafora, bandęs savo pasirodymu pabūti dar vienu Vietnamo karo priešininku. Siužetas čia gan paprastas - ateina žmogelis rytinio tualeto atlikti. Pasiima peiliuką, skutasi, skamba graži muzika. „Po skutimosi jėga“!
Žodžiu, žiūrim, kol nepradėjau spoil'inti. Bet kad ir kaip nemėgčiau to daryti, turiu įspėti - there will be blood.