„La maison en petits cubes“ (Kunio Katô, 2008, 12 min)

(via tea elf)

„Schwarzfahrer“ (Black rider, Pepe Danquart, 1993, 10 min)

Nu ot, bobulka! Ot, fašystka! :))



via short films blog

„Quest“ (Tyron Montgomery, 1996, 10 min)

Žiūrėjom šitą? Lyg ir nežiūrėjom.
Atėjo toks laikas, kai man vis sunkiau prisiminti, ką čia rodžiau, o ko - ne. Todėl jei vieną gėdingą dieną prabilsiu apie tą patį - nepyk, nes, taip sakant - ir atmintis pradegustuota.
Taigi, čia yra „Quest“ - toks artimas mano sielai, pachmielnas filmukas, kurio veikėjas nubunda labai ištroškęs.
Istorija su įtempta pabaiga. O gal ir visai be pabaigos.

„The Chubbchubbs!“ (Eric Armstrong, 2002, 6 min)

Pažiūrim ką nors popsovo, m? Labai popsovo. Na, nuotaika man šiandien tokia. :) Be to, ir šiaip jau senokai kažką rimto rodžiau, tai reputacijos vis tiek nesusigadinsiu. Be to², esu šioks toks „Žvaigždžių karų“ mėgėjas - visi jau turbūt žino, bet pasikartosiu: nieko nėr geriau už senąją trilogiją paxmielo metu. O čia, nežymiai, bet figūruoja kai kurie jos personažai. Taigi, Soni pikčerz predstavliajėt: The Chubbchubbs!

„Sundae in New York“ (Jimmy Picker, 1983, 4 min)

Paskuutiiinįįį sekmadieeeenįį..
Khe, khem, rytoj išauš mano brand new start. Kas, kad ne Niujorke. Ir kas, kad tokiais atvejais aš labiau linkęs tikėti kadaise mėgtų S.O.A.D - „Lost in Hollywood“ tekstu. Ką gali žinot. New York, New York!

Pažiėjai? Ačiū tau. Ir ačiū visiems balsavusiems apklausoje. Labiausiai mano bijotas atsakymo variantas „viskas čia galėtų būti geriau“ surinko vieną balsą ir labai meluočiau, sakydamas, kad tai neglosto savimeilės. Ir tie 17 atsakymų „žiūriu neseniai, bet dar ilgai žiūrėsiu“ savimeilę glosto. Ačiū ir tiems 5 klausimo nesupratusiems, bet vis tiek atsakiusiems :) O tiems 5 „nežiūrintiems ir išvis nesuprantantiems, kam to reikia“ galiu pasakyti, kad pradinis atsakymo variantas buvo „nežiūriu ir išvis nesuprantu, ką čia veikiu“. :)
Na, ok, rišu, nes jei darkart parašysiu „ačiū“, pradėsiu savęs nebegerbt.

„Special delivery“ (Eunice Macaulay/John Weldon, 1978, 7 min)

Neketinu laukti žiemos ir plikledžio, kad šitai parodyčiau :) Kažkaip užplaukė man eilinįkart Kanada ir jos „Oskariniai“ filmukai. Šis gi yra apie neklaužadą vyrą, patingėjusį padaryti tai, ko prašė žmona. Nuo laiptų nenuvalytas sniegas ir po to sekantys įvykiai:

„Father and daughter“ (Michael Dudok de Wit, 2000, 8 min)

2001-aisiais Oskarą laimėjęs olando M. Dudok de Wit'o filmukas „Tėvas ir duktė“ buvo ilgą laiką mano ignoruotas dėl skystumo. Labai jau čia snobiška atmosfera - tie dviračiai, valtelė ir t.t.
Kai kurie kadrai smarkiai primena J. Noršteino „Pasakų pasaką“ (pridėjus vieną kadrą prie kito - nebeprimena), bet ten žymiai kiečiau. O šiandien man puikiai tinka šitas minkštimas.
Beje, ką padariau iškart po filmuko peržiūros, tai parsisiunčiau „The Danube waves theme by Iosif Ivanovici“. :)

„Een griekse tragedie“ (A greek tragedy, Nicole Van Goethem, 1985, 6 min)

„THIS won the Academy Award?!“ - kaifuoju nuo tokių komentarų. Jie karts nuo karto pasirodo youtube.com arba imdb.com svetainėse ir labai mane pralinksmina. Jų autoriai galėtų visus žodžius caps lochu parašyti - įspūdingiau atrodytų. :)
Taigi, this won the Academy Award in 1987. Žiūrim, kas tais metais buvo konkurentai N. Van Goethem „Graikiškajai tragedijai“.
Other Nominees:
Frog, the Dog, and the Devil, The (1986) - Hugh MacDonald (II); Martin Townsend (I)
Luxo Jr. (1986) - John Lasseter; William Reeves (II)
Frogo-dogo nemačiau, o štai Luxo Jr. dar ir kaip įgrisęs. Čia gi Pixar kompanijos pradžia. Nieko neturiu prieš kompiuterinę animaciją (vien jau Baginskio „Fallen art“ ko vertas), bet turiu daug ką prieš pixarinį mainstreamą. Todėl drįstu teigti, kad 87-ieji praėjusio amžiaus metai buvo silpni Oskarų „Best Short Film, Animated“ kategorijai. Ne dėl nugalėtojo. Dėl konkurencijos nebuvimo.

„Balance“ (Christoph Lauenstein, Wolfgang Lauenstein, 1989, 7 min)

Iš tikrųjų, tai labai gaila, kad broliai Lauensteinai, užuot toliau kūrę kažką gražaus, tapo reklamos aukomis. Tikrai gaila, nes šių vokiečių „Balance“ esu įrašęs į savo asmeninį Top-10 (ok, ok, Top-20 tai tikrai) ir žmogiškojo godumo vedinas noriu daugiau tokių filmukų.



Beje, aš kartais irgi pareklaminu. :)

„Geri's Game“ (Jan Pinkava, 1997, 5 min)

Prieš porą savaičių su Evelina surengėm sau šortų vakarą. Vietoj kokio nors įprasto filmo peržiūros įsijungėm „Pixar Short Films Collection - Volume 1“ DVD ir žiūrėjom. Žiūrėjom, žiūrėjom ir išjungėm. Brrr... Arba aš per jautrus tokiai animacijai, kaip „Tin toy“, arba turiu per mažai proto, kad suprasčiau, kas šiuo filmuku norėta pasakyt. O dar kai pats Pixar'as neslepia, kad jų kūrybinei grupei kartais svarbiau technika, nei mintis... Ech, Amerika.
Tiek to. Svarbiausia, kad visgi radau/prisiminiau vieną patikusį filmuką. Geri's game - trumpulis apie dieduką, žaidžiantį šachmatais prieš save. Aš taip darydavau vaikystėj, kai nerasdavau norinčių pralaimėti. :)

Oskarai 2008

Visų pirmą, tai norėčiau „pagirti“ mūsų tradicines žiniasklaidos priemones, kurios arba rašalą taupo, arba tiesiog šiaip tingi bent jau išvardinti visas Oskarų nominacijas ir laimėtojus.
Antra, spėk, kas buvo tas lochas, kuklioje Trumpulių apklausoje už „Persepolį“ balsavęs? Aišku, aš. Dabar jaučiuosi toks vienišas. Panašus vienatvės jausmas buvo apnikęs prieš keletą dienų, kai pažiūrėjęs Rambo IV (taip, taip, kartais sugebu) nuskubėjau į imdb.com svetainę įvertinti filmo 3 balais iš 10. Ką gi aš ten pamačiau, nubėgęs? IMDB User Rating: 7.8/10 (24,739 votes). Nesuprast man kino, oi nesuprast.
Na štai, išsibėdavojau. Dabar jau galiu ramia sąžine pažiūrėti šių metų „Animated short film“ kategorijos nugalėtoją - „Petriuką ir vilką“:

Part 1


Part 2


Part 3


Kiti kandidatai laimėti Oskarą šioje kategorijoje buvo:

Chris Lavis/Maciek Szczerbowski - Madame Tutli-Putli
Samuel Tourneux - Même les pigeons vont au paradis (Even Pigeons Go to Heaven)
Aleksandr Petrov - Moya lyubov
Josh Raskin - I Met the Walrus

Beje, vakar savo ryderyje aptikau a(ni)mantės bandymą surinkti Oskarų laimėtojus į vieną krūvą. Pažiū, kiek keista, kad tiek daug metų praleido, bet taip jau būna, kai vien jutūbu remiesi. :) Turėjau ir pats tokią mintį surinkti Oskarus, bet kol kas apsistojau ties Kanais.

„Pakaitalas“ (Surogat, Dusan Vukotic, 1961, 10 min)

Zagreb film rūlz. Kaip suprantu, būtent Zagrebas „vieningosios“ Jugoslavijos laikais buvo animacijos meka ir dauguma kūrėjų bazavosi jame.
Šiandien norėčiau pristatyti (o-ho-ho) garsiausią šios kompanijos darbą (o-ho-ho-ho) - D. Vutočiaus filmuką „Surogat“. Tai buvo pirmasis neamerikietis kūrinys, laimėjęs Oskarą „Animated short film“ kategorijoje. Va taip, va. Kadangi prieš tai Oskarus laimėdavo praktiškai tik Walt Disney kompanija ir Hanna-Barbera duetas, drįstu teigti, kad „Surogat“ - persilaužimas link įdomesnių dalykų, nei Tom & Jerry.
Ti ra tata, rata ti ra tata, rata ti ra tata..

„Bobo gimtadienis“ (Bob's birthday, Alison Snowden/David Fine, 1993, 11 min)

Dar nespėjus atsigauti po „George and Rosemary“ šėlionių galima įjungti laiko mašiną, surinkti 1993 metų datą ir nukeliauti į svečius pas kitą Snowden/Fine dueto sukurtą personažą - keturiasdešimtąjį gimtadienį švenčiantį, viduriniojo amžiaus krizę išgyvenantį dantistą Bobą Fish'ą. Galbūt minėtoji krizė yra ta priežastis, dėl kurios keturiasdešimtmetį švęsti čia labiau nori Bobo žmona Margaret ir ta proga sukviesti draugai, nei namo grįžęs, „surprise party“ neįtariantis, apatinės kūno dalies neprisidengęs jubiliatas.
Miela animacija, kad tave kur.

„Kaimynai“ (Neighbours, Norman McLaren, 1952, 8 min)

Chech, ir kaskart, išgirdęs ką nors burbant apie tai, kokie lietuviai negeri, „kai kaimyno tvartas dega“, gali tam burbekliui parodyti šitą Normano McLareno stop motion gerulį sakydamas; žiū, kas Kanadoje vyksta. :)
Arba surengti akciją - kiekvienam kaimynui po gėlytę. Šie du gavo ne tokias, kokių tikėjosi.

„Šarada“ (Charade, J. Minnis, 1984, 5 min)

Va, taip dažniausiai ir būna. Daryk ką nori, vis tiek liksi nesuprastas. Šio blogo autorius puikiai žino, kas tas yr, būti nesuprastam kompanijoj.
Todėl šiandien svečiuose pas „Trumpulius“ (kaip iškilminga) dar vienas Oskaro laureatas - Džono Minnis'o „Šarada“. Toks truputį absurdiškas ir labai linksmas nesusipratimas, įgarsintas paties režisieriaus.
Take a deep look:

„Tango“ (Z. Rybczynski, 1981, 9 min)

Šis filmas senesnis už mane, bet tai nesvarbu - jis vis tiek lieka pačiu techniškiausiu iš visų iki šiol matytų trumpametražių.
Techniškumu ir originalumu pasižymi didžioji lenko Zbig'o Rybczynskio kūrybos dalis - tiek įtraukiantis „Oj! Nie moge sie zatrzymaci!“, tiek panašaus į „Tango“ stiliaus „Nowa ksiazka“ etc. Netgi, tarkim, „Imagine“ pagal J. Lennono muziką - ir gražu, ir neįprasta.

„Tango“ - vienas iš tų must see visiems, bent kiek besidomintiems trumpametražiais filmais. Čia nėra kažkokio super-duper-uber moralo ar gilios minties. Tiesiog „proxodnoj dvor“ ir technika, kurią gali tekti žiūrėt keliskart:

„Harvie Krumpet“ (A.B. Elliot, 2003, 23 min)

Pažintis su Harvie Krumpetu yra gerai. :) Tai, ką tuojau papasakosiu, turėtų tapti sektinu pavyzdžiu visiems filmų kūrėjams.
Kuomet dar buvau piktas youtube piratas ir keldavau ten visus trumpametražius, kokie tik po ranka pakliūdavo, vienądien atsitiko toks smagus dalykas. Gavau PM iš vartotojos, „melodramapictures“ pasivadinusios. Toje PM buvo rašoma štai kas:

„Just a quick note to say hello, and that I'm glad you like Harvie Krumpet and want to share him with others but can you please direct your friends to our legitimate site www.atomfilms.com/film/harvie_krumpet.jsp rather than have this low res, split into 3 version on your site. In addition, when people watch Harvie on Atom Films, we get modest payment for this which helps us pay our bills - whereas we get nothing from YouTube!
I've sent YouTube's legal depart a letter asking them to remove it but it would be better for me if you do - quicker I'm sure. If you do I'd be happy to send you a signed Harvie Krumpet poster! Just send me your postal address.
Thanks again for your support of our filmmaking work,
Melanie Coombs and Adam Elliot
Melodrama Pictures
melanie@melodramapictures.com“.

Dėl „pay our bills“ aš, aišku šyptelėjau, bet apskritai toks tekstas nustebino - dažniausiai kūrėjai nesivargina bendrauti su bet kuo - parašo laišką minėtajam „YouTube's legal depart“ ir tiek žinių. O kad reklaminį plakatą siūlytų, tai išvis viršūnė, ar ne? Užuodžiu klastą.
Na, ne tiek aš, kiek mano tuometinis darbdavys. Pamenu, juokavom, kai papasakojau jam visą šitą reikalą: „Ne plakatą, o šaukimą į teismą atsiųs“.
Neatsiuntė šaukimo. Po poros savaičių tiesiai iš Australijos į pašto dėžutę atskrido gražus laiškas su Harvie Krumpet plakatu, keliomis atvirutėmis, taip pat iliustruotomis Harvie fizionomija ir padėka už palaikymą bei linkėjimais nuo „Melanie + Adam“. Australija yra Australija.
Tiesa, viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis - „This account is suspended.“, bet ne Melanie Coombs dėka.

Harvie Krumpet - Oskarą laimėjusi australų režisieriaus Adamo Benjamino Ellioto „plastilininė“ drama/komedija, pasakojanti apie lenkų kilmės Harveką Milošą Krumpeckį, antrojo pasaulinio karo metu emigravusį į Australiją ir ten virtusį Harvie Krumpetu - kovotoju su kasdienybe, kovotoju už gyvūnų teises, užkietėjusiu rūkaliumi ir nudistu, bei šiaip geru žmogeliuku.

Carpe diem!

AtomFilms.com: Funny Videos | Funny Cartoons | Comedy Central

PS. Harvie Krumpetas vėl įkeltas į youtube. Melanie turbūt nusibodo kariaut. :)