Oi turėjom fantazijos vaikystėj! Su draugais vos ne kiekvieną vakarą prisigalvodavom visokių bauginančių istorijų. Jaunesni po to, aišku, namo pareit vieni bijodavo, tai lydėdavom. Būdavo tarp tų istorijų ir pasakojimų apie rūsį; būū, sėdi ten, apačioj tamsoje koks nors švytintis ateivis ir grobia tuos, kurie drįsta įžengt į jo teritoriją. Arba tiesiog šiaip koks nors diedas su kirviu ten laukia mūsų. Kas kad simple, vis tiek baisu :)
Visgi lakesnę vaizduotę turi J. Švankmajerio „Do pivnice“ herojė, 6-7 metų mergaitė, einanti į rūsį bulvių. Pakeliui, laiptinėje, mergaitė sutinka porą kaimynų, kuriuos vėliau sutiks ir ten - apačioje. Būū, pasakėlė iš rūsio, kurią pažiūrėti galite čia.
Tiek pažinties su Janu Švankmajeriu. Kitą savaitgalį - kitas mano mėgstamas režisierius.
2008-02-03
„Į rūsį“ (Do pivnice, Jan Švankmajer, 1983, 15 min)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą